Kerygmachela kierkegaardi – keistas jūrų padaras, turėjęs dvi ovalinės formos ataugas ant galvos, po 11 plaukmenų porų ir ilgą ploną uodegą – nėra naujiena mokslui, bet jo smegenų iki šiol nebuvo pavykę rasti, teigia Jungtinės Karalystės paleontologas Jakobas Vintheris.
Remiantis radiniu, gyvūno smegenys buvo 25 centimetrų ilgio – ir priešingai žmonių smegenims, nebuvo perskirtos į tris dalis (taip, žmonių smegenys sudarytos iš trijų, o ne dviejų dalių), o sudarė vientisą masyvą.
„Tai reiškia, kad jūrų padaro smegenys buvo gerokai primityvesnės, paprastesnės, nei tolimų jo palikuonių – tokių, kaip vorai, omarai ar drugeliai“, – teigia J.Vintheris.
Šis radinys svarbus ne tik tuo, kad tai yra ir vienos seniausių fosilizuotų smegenų pavyzdžių paleontologijos istorijoje. Mokslininko teigimu, kur kas svarbiau tai, kad dauguma tyrėjų iki tol manė, kad bendrojo stuburinių ir antropodų protėvio smegenys irgi buvo trinarės, o ne vienanarės, sako britas.
Nepaisant primityvumo, K.Kierkegaardi smegenys padėjo grobuoniui išgyventi vadinamąjį Kambro sprogimą, vykusį prieš 540 milijonų metų – kai įvyko milžiniškas gyvybės formų ir rūšių prieauglis.
Anatominis tyrimas parodė, kad K.Kierkegaardi smegenys padėjo valdyti dideles gyvūno akis ir ant galvos esančias ataugas, kuriomis buvo gaudomas maistas.
Akių dydis, beje, taip pat neblogai nušviečia antropodų evoliuciją, teigia J.Vintheris ir jo kolega iš Korėjos, paleontologas Tae-Yoon Park.
„Tos akys yra tarpinis žingsnis tarp paprastesnių akių, kokias turi tokie tolimi padaro giminaičiai, kaip onichoforai (dar vadinami aksominėmis kirmėlėmis) ar lėtūnai (dar žinomi vandeninių meškučių pavadinimu) ir labai, labai sudėtingų antropodų akių.
Paleontologai K.Kierkegaardi smegenis aptiko Šiaurės Grenlandijoje 2011-aisiais ir 2016-aisiais, o tyrimas buvo paskelbtas kovo 9-ąją žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „Live Science“.
