Šios katastrofos neišvengė net ir saulėtieji Kalifornijos vynuogynai. Mokslininkai vyne iš Napa slėnyje užaugintų vynuogių pastebėjo padidėjusius radiacijos kiekius.
Tačiau nereiškia išsigąsti. Pasak ekspertų, šie padidėję, bet blankūs, radioaktyvaus izotopo Caesium-137 pėdsakai nekelia pavojaus žmogaus sveikatai, todėl bent jau dėl šios priežasties jums nereikia gerti mažiau vyno. Tai yra tik dar vienas įrodymas, kiek daug ir kaip toli gali būti jaučiami branduolinių katastrofų padariniai.
Prancūzų eksperimentinės fizikos mokslininkui iš Bordo-Gradignano branduolinių tyrimų centro Michaeliui Pravikoffui mintis ištirti vyną pagamintą nuo 2009 iki 2012 m. kilo tiesiog vaikštinėjant parduotuvėje.
Caesium-137 nėra natūraliai atsirandantis izotopas, ir pasigamina tik branduolinio dalijimosi metu. Būtent šio komponento mokslininkai ir ieško neatidarytuose vyno buteliuose, naudodamiesi gama spektometrijos technologija.
Praeityje mokslininkai taip pat naudojo šią technologiją, kad parodytų kaip pakilo izotopų lygis vyne po raketų testavimo Šaltojo karo metu – ir po Černobylio atominės elektrinės sprogimo. Radioaktyvūs izotopai yra parašas, kuris yra labai naudingas nustatant vyno amžių, o šis svarbus sukčiavimo metu.
Šiuo atveju M.Pravikoffui buvo įdomu ar Fukušimos metu susiformavęs Caesium-137 izotopas sugebėjo pasiekti kitame pasaulio ar vandenyno krašte esančius Kalifornijos vynuogynus. Įrodymą jis išpilstė tiesiai priešais save.
„Nusipirkau šį vyną tik tam, kad pats pamatyčiau. Tai yra labai tvirtas mokslinis aspektas, dėl kurio mes suinteresuoti išmatuoti radioaktyvias medžiagas“, – teigė M.Pravikoffas.
Kai fizikas su kolegomis naudojo gama spektometriją, bandymai aptikti Caesium-137 nebuvo labai sėkmingi, dėl to jie ėmėsi kiek griežtesnio metodo: kaitinti vyną orkaitėje iki 500 laipsnių temperatūros kelias valandas, kol butelio turinys yra sumažinamas iki kelių gramų pelenų.
Ši technika parodė, kad Caesium-137 lygis „Cabarnet Sauvignon“ vyne po Fukušimos katastrofos išaugo dvigubai. „Californian rose“ vyne radioaktyvaus izotopo lygio augimas buvo daug mažesnis nei anksčiau minėtame.
M.Pravikoffas sako, kad nereikia dėl to jaudintis, nes šie rezultatai yra tik moksliniams interesams – nes radioaktyvios medžiagos pėdsakai yra labai blankūs.
„Šie kiekiai yra labai maži, daug mažesni nei natūralus radiacijos lygis visur pasaulyje“, – sakė M.Pravikoffas.
Apie maisto vartojimą kitose valstybėje po Fukušimos katastrofos yra kalbama ir Pasaulio tautų organizacijos (PTO) svetainėje.
„Detalūs radioaktyviojo cezio ir jodo kiekiai gali būti nustatyti naudojant labai jautrius aptikimo metodus, tačiau šios medžiagos neturėtų paveikti maisto, pagaminto kitose šalyse. Kiekiai yra mažesni nei nustatyta norma, todėl sveikatai tai problemų nekelia“, – rašo PTO.
Taigi, jei kada nors būsite Kalifornijoje ir ragausite vyno, prisiminkite, kad ant savo skonio receptorių turite radioaktyviųjų medžiagų – kurios galbūt ir pridės kokių egzotiškų skonių ragaujant vyną.
Parengta pagal sciencealert.com
