Kapų plėšikai aplankė daugelį kitų senovinių Sikino salos (kuri priklauso Kiklados salynui) kapaviečių, bet pražiopsojo Neko kapavietę todėl, kad ji buvo paslėpta tarp dviejų sienų bizantinės bažnyčios ir vienuolyno rūsyje, teigia Graikijos senienų departamento direktorius Demetrios Athanasoulis.
Neko kapavietė ne visada buvo bažnyčia. Moters laidojimo metu – prieš 1800 metų – tai buvo romėniška kapavietė Episkopio apylinkėse ir Neko kapas buvo pilnas turtų – tokių, kaip auksinės apyrankės, žiedai, stiklo ir metalo vazos bei prabangūs rūbai – o taip pat ilga auksinė grandinė ir iš akmens iškalta moters figūrėlė.
Moteris buvo palaidota stačiakampiame kape mauzoliejuje, apie kurį iki šiol nebuvo žinoma, kieno garbei jis buvo pastatytas.
„Mus aplankė netikėta sėkmė, – sako D.Athanasoulis. – Dabar tai yra Neko mauzoliejus“. Pasak jo, tai gana retas atvejis – vienas iš įspūdingiausių Egėjo regiono monumentų pagaliau įgavo tapatybę. „Pagaliau radome žmogų, kuriam jis buvo skirtas, turime jos palaikus ir vardą“, – džiaugiasi istorikas.
Vėlesniais laikais monumentas tapo bažnyčia ir vienuolynu.
Net jei Neko ir buvo palaidota Sikino saloje (į pietryčius nuo Atėnų), nėra aišku, ar ji savo laiku čia ir gyveno. „Bet mes dabar bandome apie ją sužinoti daugiau. Ir dabar esame dar tik pačioje pradžioje“, – teigia D.Athanasoulis.
Parengta pagal „Live Science“.
