Sibire tirpstantis amžinasis įšalas išlaisvina nematodus – mikroskopines kirmėles, gyvenančias dirvoje, kurios buvo įšalusios nuo pat pleistoceno epochos. Bet nepaisant to, kad buvo įšalusios dešimtis tūkstančių metų, dvi šių kirmėlių rūšys sėkmingai atsigavo, praneša mokslininkai.
Jų radinys, paskelbtas žurnale „Doklady Biological Sciences“ šių metų gegužę yra pirmas žinomas atvejis, kaip po ilgo miego amžinajame Arkties įšale atgyja daugialąsčiai organizmai.
Ir nors nematodai yra mažyčiai – yra apie vos milimetrą ilgio – jie pasižymi išties įspūdingomis savybėmis. Kai kurie iš jų aptinkami net 1,3 km. gylyje po Žemės pluta – kas juos jiems suteikia giliausiai aptikto daugialąsčio organizmo titulą.
O kai kurie iš šių gyvūnų, gyvenantys vienoje Indijos vandenyno saloje, gali užsiauginti 5 skirtingų rūšių burnas – priklausomai nuo to, koks maistas jiems yra pasiekiamas. Dar vieni gyvena šliužų viduriuose, ir klajoja gleivėtuose tuneliuose tol, kol nepasišalina su šliužų išmatomis.
Naujajame tyrime mokslininkai ištyrė 300 arktinio įšalo mėginių – ir dviejuose iš jų aptiko gerai išsilaikiusius nematodus. Vienas mėginys buvo paimtas iš fosilizuoto voverės urvo, rasto netoliese Alazėjos upės šiaurrytinėje Jakutijos dalyje, ir kurio amžius yra 32 000 metų. Kitas mėginys – nuo Kolymos upės, ir jam – 42 000 metų.
Mokslininkai išsiaiškino, kad kirmėlės – visos buvo patelės – aptiktos amžinajame įšale priklauso dviems rūšims: anagrolaimus detritophagus ir plectus parvus. Po atšildymo mokslininkai pamatė, kaip gyviai juda ir maitinasi – kas yra „pirmas daugialąsčių gyvūnų natūralios krioišlikimo atvejis“, rašome tyrime.
Tačiau nematodai nebuvo pirma gyvybės forma, pabudinta po tūkstantmečius trukusio miego ledo gniaužtuose. Anksčiau kita grupė mokslininkų identifikavo virusą, kuris atgijo po 30 000 metų miego amžinajame Sibiro įšale (bet nepanikuokite, jis sugeba užkrėsti tik amebas).
Tam, kad būtų išsiaiškinta, kokie mechanizmai leido senoviniams nematodams taip ilgai išgyventi šaltyje, prireiks tolesnių tyrimų – bet jų rezultatai gali būti naudingi tokiose srityse kaip kriomedicina, kriobiologija ir astrobiologija, sako mokslininkai.
Parengta pagal „Live Science“.
