Tyrimas parodė, kad žmonės, kurių apendiksas yra išoperuotas, turi 25 proc. mažesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga nei tie, pas kuriuos ši žarna nepašalinta.
Su Parkinsono liga daugiausia yra siejamas vienas baltymas – proteinas. Jo gabalėliai buvo rasti ne tik apendikse, bet ir kitose virškinimo sistemos vietose, o tai duoda dar daugiau priežasčių sieti žarnyną su smegenų liga.
Tyrimo rezultatai nebuvo visiškai netikėti. Su laiku atsirasdavo vis daugiau įrodymų, kad Parkinsono liga ima vystysis žarnyne, o vėliau kyla klajokliniu nervu iki smegenų – be to, pirmasis ligos požymis yra vidurių užkietėjimas.
Be to, virškinamajame trakte buvo pastebėti ir nenormalūs alpha-synuclein proteino kiekiai. Manoma, kad šis baltymas ima kauptis kaip imuninė reakcija į toksinus ir bakterijas, o geriausia vieta pasislėpti žarnyne – apendiksas.
„Dauguma tiki, kad apendiksas yra nereikalingas, bet iš tikrųjų jis yra gan svarbus mūsų imuninei sistemai. Jis reguliuoja mūsų žarnyno bakterijas, o dabar jau žinome, kad siejasi ir su Parkinsono liga“, – teigia Mančesterio universiteto Van Andel tyrimų instituto biologė Viviane Labrie.
Šis tyrimas nėra vienintelis – nors kitaip nei šis, kiti turėjo ne tokius konkrečius rezultatus.
Parkinsono liga yra labai lėta ir užtrunka nemažai laiko, kol dopaminą gaminančios smegenų ląstelės sunyksta iki tokio lygio, kad kūnas ima patirti drebulį, sumažėja raumenų tvirtumas ir prarandami kai kurie kūno judesiai.
Panašu, kad ši lėta ląstelių mirtis siejasi su tuo, kaip alpha-synuclein susikaupia pas kai kuriuos žmones. Be to, šis baltymas yra kaltinamas dėl genų, atsakingų už baltymų konstrukciją, mutacijų.
Lėtas Parkinsono ligos progresas yra svarbus tiems, kurie turi riziką šia liga susirgti – tačiau mokslininkams tai labai apsunkino darbą.
Jiems teko ištirti duomenis tų žmonių, kuriems buvo išoperuotas apendiksas, o vėliau ieškoti, ar tam pačiam žmogui buvo diagnozuota ir Parkinsono liga. Toks palyginimas aiškiai parodė, kad ryšys egzistuoja.
1,5 mln. tirtųjų žmonių buvo apendiksas buvo išoperuotas dėl įtariamo uždegimo ar infekcijos (apendicito), o 2,2 tūkst. tirtųjų buvo diagnozuota Parkinsono liga. Kitaip sakant, 1,6 iš 100 000 susirgo nebeturėdami apendikso, o 2 iš 100 000 – jį turėdami.
Šis skirtumas yra labai svarbus, bet tai nereiškia, kad jei atsikratysite apendikso – nesusirgsite Parkinsono liga.
Ryšio buvo ieškoma ir tarp to, ar pacientai gyvena miestuose, ar užmiesčiuose. Štai žmonės, kuriems apendiksas buvo išoperuotas ir jie gyveno toliau nuo miesto, tikimybė susirgti Parkinsono liga sumažėjo 25 proc. Ši tyrimo išvada siejasi ir su kitomis analizėmis, kuriose buvo ieškoma ryšio tarp pesticidų ir Parkinsono ligos.
Tolimesni tyrimai gali parodyti, kaip tiksliai žarnyne ima kauptis proteinas – ir kaip galiausiai jis ima žudyti ląsteles smegenyse. Tai galėtų padėti susilpninti ligą arba net ją išgydyti.
Parengta pagal sciencealert.com
