Molekulė yra sudaryta iš anglies, vandenilio ir azoto, tačiau kai ją pasiekia saulės šviesa, molekulė tampa daug energijos turinčiu izomeru, kurį galima laikyti skysčio pavidalu, o prireikus panaudoti jame sukauptą Saulės energiją šilumos pavidalu.
„Jau dabar šiame izomere laikyti energiją galima 18 metų. Be to, kai mes bandome išgauti tą energiją ir ją panaudoti – gauname daug didesnį šilumos išsiskyrimą nei galėjome tikėtis“, – teigia komandos vadovas Kasperas Moth-Poulsenas.
Ši mokslininkų sukurta sistema yra vadinama MOST (angl. Molecular Solar Thermal Energy Storage). Specialus terminis Saulės kolektorius, įgaubtas ir su vamzdžiu per vidurį, padeda nukreipti Saulės spindulius pro vamzdį į skystį. Šis tada yra laikomas kambario temperatūroje ir tausoja energiją.
Kai energiją norima išgauti, yra naudojamas katalizatorius, kuris šį skystį pašildo iki 63 laipsnių. Nesenai mokslininkai paskelbė, kad sugebėjo šį katalizatorių patobulinti ir juo kontroliuoti, kiek energijos yra išgaunama. Pašildžius skystį, įvyksta reakcija, tačiau molekulę galima ir vėl naudoti.
Mokslininkams taip pat pavyko atsikratyti pavojingo ir degaus chemikalo, buvusio pradiniame skystyje – tolueno. Jie taip tvirtina, kad ši sistema neišskiria jokių teršalų ir gali būti naudojama visus metus.
Tačiau nors mokslininkai jau įrodė, kad sistema veikia, jų pačių nuomone dar reikėtų, kad ji veiktų sklandžiau. Tikslas – pakelti kaitinimo temperatūrą iki 110 laipsnių ir taip prailginti technologijos veikimą iki 10 metų.
„Nesenai padarėme, kad sistema veiktų – o dabar turime įsitikinti, kad viskas veikia sklandžiai ir optimaliai“, – sako K.Moth-Pulsenas.
Parengta pagal „IFL Science“.
