Ukrainoje – mirtinos radiacijos zonos, apie kurias valdžia nė nenutuokė

Po daugiau nei trijų dešimtmečių nuo didžiausio branduolinio incidento pasaulio istorijoje, radiacijos lygis 2600 kvadratinių kilometrų dydžio Černobylio zonoje vis dar pavojingai aukštas. Norėdami sužymėti radiacijos sklaidą ir pokyčius regione, mokslininkai užterštos teritorijos stebėjimams pakėlė dronus – o šie atskleidė mirtinos radiacijos taškus, apie kuriuos valdžia nė nežinojo.

  Mokslininkai užterštos teritorijos stebėjimams pakėlė dronus – o šie atskleidė mirtinos radiacijos taškus, apie kuriuos valdžia nė nežinojo.<br> 123RF nuotr.
  Mokslininkai užterštos teritorijos stebėjimams pakėlė dronus – o šie atskleidė mirtinos radiacijos taškus, apie kuriuos valdžia nė nežinojo.<br> 123RF nuotr.
 Černobylio elektrinė, kurioje 1986 balandžio 26 d. nutiko didžiausias pasaulyje branduolinis incidentas.<br> 123RF nuotr.
 Černobylio elektrinė, kurioje 1986 balandžio 26 d. nutiko didžiausias pasaulyje branduolinis incidentas.<br> 123RF nuotr.
 Černobylio elektrinė, kurioje 1986 balandžio 26 d. nutiko didžiausias pasaulyje branduolinis incidentas.<br> 123RF nuotr.
 Černobylio elektrinė, kurioje 1986 balandžio 26 d. nutiko didžiausias pasaulyje branduolinis incidentas.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 10, 2019, 12:34 PM

Kai 1986 balandžio 26 d. sprogo ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės reaktorius, į orą jis išmetė 400 kartų daugiau radiacijos, nei atominė bomba, numesta ant Hirošimos. Ilgainiui radiacijos lygis smarkiai sumažėjo, ir 2011 m. dalis Černobylio zonos buvo atverta turistams.

Bet nors kasmet Černobylį kasmet aplanko daugiau nei 70 000 turistų, Ukrainai vis tiek svarbu žinoti apie gyvybei pavojingas radioaktyviuosius taškus.

Didžiosios Britanijos Nacionalinis Branduolinės robotikos centras sukūrė dronų kartografavimo sistemą, kurią panaudojo detaliam 15 kvadratinių kilometrų dydžio užterštosios zonos sužymėjimui. Tam jie pirmiausia per 10 dienų leido fiksuoto sparno bepilotį, kuris iš viso atliko 50 skrydžių.

Dronas naudojo nuotolinio lazerinio skenavimo metodą, vadinamą LiDAR (angl. Light Detection and Ranging), kuriuo galima sukurti trimatį reljefo atvaizdą – o taip pat gama spindulių spektrometrą, kuriuo matavo radiacijos lygius. Visos įdomesnės ir neįprastesnės vietos tada buvo tyrinėjamos propeleriniu dronu, kuris gali priskristi arčiau zonų, į kurias žmogui įžengti būtų mirtinai pavojinga.

Pakilę už 13 km nuo senojo reaktoriaus, dronai po truputį judėjo link Raudonojo miško – taip vadinamo, nes nelaimė medžių lapus nudažė raudona spalva. Esantis vos už pusės kilometro nuo sprogimo vietos, miškas po nelaimės nieko nestebino savo padidintu radioaktyvumu, bet mokslininkai vis dėlto apstulbo aptikę itin aukštos spinduliuotės taškus.

Pasirodo, tai buvo vietos, kuriose per pirminę valymo operaciją buvo rūšiuojama užteršta dirva – ir dabar tai atrodo kaip švytintis radiacijos rezervuaras, rašo „IFL Science“. Tyrimo vadovas Tomas Scottas iš Bristolio universiteto BBC sakė, kad „likučiai, esantys teritorijoje, iš esmės yra branduolinis kuras, išmėtytas ant paviršiaus – ir jis skleidžia labai dideles radiacijos dozes. Apie 1,2 milisivertų per valandą. Tai reiškia, kad galėčiau metinę radiacijos dozę gauti per kelias valandas“.

Dauguma zonoje aptinkamų izotopų pasižymi itin ilga pusėjimo trukme (angl. half life – laikas, per kurį medžiagą sudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus), kas reiškia, jog labai tikėtina, kad dar nemažai metų radiacijos lygis čia bus pavojingai aukštas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.