Ir dabar jie praneša, kad galimai atrado seniausius įrašus apie itin stiprią geomagnetinę audrą, sukrėtusią pasaulį prieš daugiau nei 2500 metų. Šiuos įrašus paliko gana garsios senovės pasaulio imperijos – Asirijos – astrologai. Ši imperija buvo įsikūrusi Tigro ir Eufrato aukštupyje ir kitaip dar yra žinoma kaip Šiaurės Mesopotamija.
Dar XIX a. archeologai atrado tūkstančius molinių lentelių, datuojamų Asirijos imperijos laikais. Jose buvo aprašomi įvairūs susitarimai ir sutarčių pasirašymai, taip pat buvo rašomos istorijos – tarp jų ir dabar gerai žinomas Gilgamešo epas – bei įvairiausi astrologiniai įrašai.
Iš tūkstančių – tik kelios
Astrologų paliktose lentelėse buvo kalbama apie planetas, kometas, meteoritus, o remiantis visais šiais astronominiais reiškinius būdavo kuriamos ir pranašystės. Naująjį tyrimą atlikę mokslininkai išnagrinėjo daugybę šių molinių lentelių, tikėdamiesi rasti įrašų apie geomagnetinę audrą, kurią jie patys apibūdina kaip „rausvai šviečiantį reiškinį danguje“.
Tokios audros kyla tada, kai Žemę pasiekia stipresnis Saulės vėjas, susidaręs Saulėje įvykus sprogimui – toks reiškinys dar yra vadinama saulės blyksniu. Po keleto dienų elektromagnetinės dalelės pasiekia Žemę ir iškreipia jos magnetinį lauką.
Žinoma, didelė dalis molinių lentelių neturėjo ant jų užrašytos datos, tačiau mokslininkai vis tiek sugebėjo nustatyti laikotarpį pagal tai, kuris astrologas tą įrašą paliko. Galiausiai jie atrado tris lenteles, kuriose galimai yra minima ši itin stipti geomagnetinė audra. Vienoje lentelėje rašoma apie „raudoną žibėjimą“, antroje apie „raudonus debesis“, o trečioje – apie „raudona spalva padengtą dangų“. Skirtingos lentelės yra parašytos ir skirtingu metu: pirmoji – 679-655, antroji – 677-666, o trečioji – 679-670 metais pr.m.e.
Itin stipri audra
Tiesa, Asirija kai kuriems gali pasirodyti esanti per daug toli pietuose, kad ten galėtų matytis Šiaurės pašvaistė, tačiau ankstesni tyrimai parodė, kad VII a. pr.m.e. Šiaurinis magnetinis polius buvo daug arčiau Vidurio rytų, nei dabar. Be to, itin stiprios geomagnetinės audros gali sukelti pašvaistes ir pietuose.
Mokslininkai praneša, kad visa informacija, gauta iš molinių lentelių, atitinka duomenis, gautus iš medžių kamienų žiedų ir giluminio ledo. Juose buvo aptiktas gana greitas radioaktyviųjų elementų padidėjimas tuo metu, kai Žemėje vyko stipri Saulės audra. Tiesa, mokslininkai neslepia, kad kol kas tokios informacijos patvirtinti nėra įmanoma – tačiau nepaisant to, jie yra įsitikinę, kad lentelėse yra kalbama būtent apie geomagnetinę audrą.
Tyrėjai taip pat praneša, kad 660 metais pr.m.e. vykusi audra buvo itin stipri. Gali būti, kad saulės blyksnis galėjo net gi pramušti skylę ozono sluoksnyje. Bent jau kol kas tai yra viena stipriausių kada nors užfiksuotų geomagnetinių audrų – panaši vyko 775 metais, o kiek silpnesnė – ir 993 metais.
Vis dėlto, tuo metu geomagnetinės audros nebuvo tokios pavojingos, kokios jos yra šiandien. Kadangi šiandien visas pasaulis dabar yra priklausomas nuo technologijų, panaši audra galėtų jas visas paprasčiausiai išjungti – ir vaizdžiai tariant, dėl to visas pasaulis užtemtų. Padidėjęs kosminės radiacijos kiekis taip pat galėtų pakenkti ir kai kurių žmonių sveikatai.
Būtent dėl to mokslininkai nori šias audras suprasti kuo geriau – o vėliau gebėti ir jas prognozuoti, kadangi elektros ir elektroninės infrastruktūros pažeidimai galėtų visiškai pakeisti mūsų pasaulį. Tuo tarpu Asirijos gyventojus raudoni ženklai danguje turėjo daugų daugiausia išgąsdinti – ir labai tikėtina, kad astrologų sukurta pranašystė nebuvo labai gera.
Parengta pagal „Gizmodo“.