Kalėdos yra ta šventė, kuri dalina žmones į dvi dalis – pirmieji yra tie, kuriems ši šventė patinka, o kiti – kuriems nepatinka. Norėdami iš dalies paaiškinti, kodėl taip nutinka, mokslininkai surengė tyrimą, kurio metu atrado „kalėdų dvasios“ tinklą smegenyse – tyrimą, kuris suteikia šiek tiek daugiau užuominų apie tai, kodėl kai kurie žmonės švenčių metu taip prastai jaučiasi.
„Visame pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie nejaučia kalėdinės dvasios, todėl tikslus smegenų srities, atsakingos už šį pojūtį, lokalizavimas yra svarbus žingsnis norint padėti šiai žmonių grupei“, – tyrime rašo autoriai.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip pokštas, toks tyrimas iš tiesų buvo atliktas – tiesa, „IFLScience“ siūlo į jį žiūrėti kritiškai. Žinoma, tokie atradimai tikrai gali padėti suprasti neuromokslą, slypintį už visų šventinių kultūrinių tradicijų, sako mokslininkai.
Išskirtinis tyrimas
Kopenhagos universitetas (Danija) pradėjo šį tyrimą su 26 dalyviais, kurių smegenų aktyvumas buvo stebimas naudojant funkcinio magnetinio rezonanso skenerį (fMRI). „IFLScience“ juokauja, kad nė vienas tiriamasis jokių imbierinių sausainių, ar kitokio kalėdinio maisto prieš tyrimą nevalgė.
Tiriamųjų smegenys buvo skenuojamos tuo metu, kai per specialius akinius dalyviams buvo rodomi 84 paveikslėliai – kiekvienas iš jų trukdavo dvi sekundes. Kai kurie paveikslėliai buvo tiesiogiai susiję su Kalėdomis, o kiti turėjo panašias savybes kaip ir kalėdiniai, tačiau niekaip nebuvo susiję su šia švente. Galiausiai tiriamiesiems buvo duota anketa, kurioje jie turėjo atsakyti į klausimus apie Kalėdines tradicijas ir jausmus, susijusius su kalėdiniu laikotarpiu.
Visa gauta informacija galiausiai buvo panaudota skirstant dalyvius į dvi grupes: pirmąją sudarė tiriamieji, kurie mėgo Kalėdas ir šventiniu laikotarpiu buvo nusiteikę pozityviai, o antrąją – tie, kurie kalėdinės dvasios visiškai nejaučia ir galbūt net nemėgsta šios šventės. Žinoma, svarbu paminėti, kad pirmojoje grupėje daugiausia buvo tos tautybės žmonių – pavyzdžiui danų – kurie Kalėdas švenčiančia nuo pat mažens. Tuo tarpu antrojoje grupėje buvo tų, kurie Kalėdų tradiciškai nešvenčia – tai Pakistano ar Irako piliečiai.
Išanalizavus smegenų nuotraukas, mokslininkai pastebėjo išties įdomių skirtumų. Štai kalėdiniai paveikslėliai už vizualinę informaciją atsakingą galvos smegenų žievės dalį paskatino veikti daug efektyviau, nei įprasti paveikslėliai.
Iš tiesų mokslininkai tarp dviejų grupių užfiksavo pokyčius penkiose smegenų srityse. Įdomu tai, kad šios sritys, nepaisant įvairių jų funkcijų, ankstesniuose tyrimuose buvo susietos su dvasingumu ir emocijų atpažinimu veiduose. Manoma, kad momeninė smegenų skiltis, atsakinga už jutimą, taip pat yra susijusi su savęs pažinimu ir ryšio ar harmonijos su mus supančiu pasauliu atradimu.
Visos penkios smegenų sritys, kurios dėl kalėdinių paveikslėlių ima veikti efektyviau, buvo pramintos „kalėdinės dvasios tinklu“. Tiesa, ekspertai sako, kad panašią smegenų veiklą greičiausiai pavyktų užfiksuoti tyrinėjant smegenis ir kitų švenčių kontekste – todėl gali būti, kad ateityje sulauksime tyrimų, susijusiū ne tik su Kalėdomis.
Parengta pagal „IFLScience“.
