Jei numirtumėte – ar katė ėstų jūsų kūną? O gal jos nemėgsta žmogienos?

Dažnai sakoma, kad šuo mieliau badautų, nei ėstų mirusio šeimininko kūną – o štai katė tokių „įsitikinimų“ neturi. Istorijų yra buvę įvairių, tačiau viena yra aišku: katės žmogienos neatsisako.

 Kad ir kokie draugiški bei lojalūs būtų mūsų augintiniai, visų pirma jie yra gyvūnai – su savais išgyvenimo instinktais ir mėsos dorojimui pritaikytais dantimis.<br> 123RF nuotr.
 Kad ir kokie draugiški bei lojalūs būtų mūsų augintiniai, visų pirma jie yra gyvūnai – su savais išgyvenimo instinktais ir mėsos dorojimui pritaikytais dantimis.<br> 123RF nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 17, 2020, 3:52 PM, atnaujinta Jan 17, 2020, 9:58 PM

Ir šunys, ir katės yra paragavę savo mirusių šeimininkų – tokių istorijų yra daugybė. Kad ir kokie draugiški bei lojalūs būtų mūsų augintiniai, visų pirma jie yra gyvūnai – su savais išgyvenimo instinktais ir mėsos dorojimui pritaikytais dantimis. Tačiau Kolorado Mesos Universiteto (CMU) mokslininkai vis tiek nustebo savo kūnų fermoje pastebėję porą bešeimininkių kačių.

CMU turi vieną iš kelių kūnų fermų JAV. Taip vadinamos tyrimų įstaigos, kuriose įvairiose sąlygose pūva tikri žmonių ir gyvūnų kūnai. Tai padeda mokslininkams tirti žmogaus irimo procesą – šios žinios vėliau padeda nustatyti nusikaltimo vietose rastų aukų mirties laiką bei kitas aplinkybes.

Viskas prasidėjo 2017 metais, kai vaizdo įrašus peržiūrintys mokslininkai pastebėjo, kad prie vieno iš 40 tuo metu tyrimų centre buvusių kūnų atėjo katė. Ne šiaip atėjo – ėmė jį ėsti. Po kelių dienų į CMU kūnų fermą atėjo ir dar viena katė, kuri pasirinko kitą kūną ir taip pat ėmė jį doroti. Šios katės sugrįždavo kone kasnakt (viena lankėsi 35 naktis iš eilės), bet kaskart sugrįždavo prie tų kūnų, kuriuos ėsti jau buvo pradėjusios. Galiausiai katės kūnus paliko – greičiausiai jie buvo palikti dėl spartaus irimo.

Katės pasirinko minkštesnius rankų ir pečių audinius – ir be problemų pasiekė kaulus. Kodėl kiekviena katė vis grįždavo prie to paties kūno? Mokslininkai nežino, tačiau katės yra žinomos kaip maistui išrankūs gyvūnai. Įsitikinusios, kad mėsa saugi, jos tolimesnių paieškų nevykdė.

Ar reikėtų tuo stebėtis? Ir taip, ir ne. Viena vertus, katės yra plėšrūnės – o šios dvi pastebėtos CMU mokslininkų tikriausiai dar buvo ir benamės. Žmonių kūnai joms – lengvai pasiekiamas maisto šaltinis. Kita vertus, katės yra medžiotojos, ne maitėdės. Tačiau tokį jų elgesį galėjo paskatinti tiesiog kitų maisto šaltinių trūkumas.

Bet jūsų katė jūsų neėstų, tiesa? Netiesa – tikrai suėstų. Jūs esate vienintelis maisto davėjas savo katei. Jei jūs mirtumėte, gyvūnas liktų alkanas. Na, tiksliau neliktų – nes maisto davėjas greitai taptų jo šaltiniu.

Ir šunų šeimininkai neturėtų per daug pūstis – jūsų lojalusis augintinis su laiku greičiausiai taip pat imtų ėsti šeimininko palaikus. Iš pradžių jis jus bandytų pažadinti baksnodamas šalta nosimi ar šokinėdamas ant krūtinės, tada pabandytų švelniai įkąsti. O tada įkąstų ne taip švelniai – ir jo emocinį prisirišimą pakeistų išgyvenimo instinktai.

Reikia tik tikėtis, kad būsite miręs. 2015 metais buvo pranešta apie atvejį, kai šuo ėmė ėsti savo sąmonės netekusią šeimininkę – gyvūnas tiesiog supanikavo. Moteris vėliau nuo patirtų sužalojimų mirė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.