2015 metais mokslininkų grupė iš JAV ir Kinijos keliavo į Tibetą, kur ėmė pavyzdžius iš seniausio Žemės ledyno. Sausio pradžioje jie paskelbė dar nebaigtą savo tyrimo versiją – tačiau čia jau aprašoma visa tyrimo eiga, svarbiausi atradimai ir išvados.
Komanda gręžėsi 50 metrų po ledu tam, kad paimtų du ledo kernus – cilindro formos mėginius. Formuojantis ledynui, ledynuose susidaro oro ertmės, pagal kurių sudėtį – ypač vandenilio ir deguonies izotopus – vėliau galima gauti daug naudingos informacijos apie klimatą tuo laikotarpiu, kurio metu šios oro erdvės susiformavo.
Pats ledynas yra 15 000 metų senumo ir jame mokslininkai atrado 33 virusų grupes, iš kurių 28 yra senovinių virusų grupės, apie kurias mokslininkai iki šiol nežinojo. Ledo mėginiai prieš detalesnius tyrimus buvo nukenksminti, tačiau tyrime perspėjama, kad dėl klimato kaitos tirpstant ledynams, šie virusai gali išsilaisvinti ir pasklisti po pasaulį.
„Šiame tyrime mes kruopščiai ir detaliai ištyrėme ledo pavyzdžius ir taip papildėme ankstesnes virusų dokumentacijas“, – rašoma tyrime.
Mokslininkai taip pat rašo, kad dėl klimato kaitos ateityje nebebus įmanoma dokumentuoti tokių mažų gyvybės formų, o dar didesnis pavojus kyla žmonijai – nes ištirpus ledynams virusai gali išsilaisvinti. Be to, kai kurie iš jų gali būti labai pavojingi, o mes nežinosime kaip su jais kovoti.
„Jei ateityje prarasime informaciją apie tai, koks klimatas Žemėje vyravo senovėje – dar nieko, bet jei pasaulyje paplis pavojingi patogenai, kuriems neturėsime pasipriešinimo – gali įvykti blogiausia“, – tyrime teigia mokslininkai.
Parengta pagal „Science Alert“.
