Vaizdo įraše buvo tokie nepagrįsti ir pavojingi teiginiai, kaip kad kaukės „suaktyvina“ virusą, kad paplūdimiai turi gydomųjų galių ir kad skiepai nuo naujojo koronaviruso sukeltos ligos COVID-19 nužudys milijonus. Imunologijos ir virusologijos ekspertai portalui „Live Science“ pakomentavo, kodėl tokie teiginiai yra visiškai neteisingi, o kai kurie net ir atkartoja jau gerai žinomus kovotojų prieš skiepus judėjimo lozungus.
Vaizdo įrašas – tai interviu su biochemike Judy Mikovits, kurios 2009 m. straipsnis apie lėtinio nuovargio sindromo priežastis buvo pašalintas iš žurnalo „Science“ po to, kai niekas negalėjo atkartoti jos išvadų ir buvo įrodyta, kad visa tai tebuvo laboratorinio užteršimo rezultatas.
Interviu metu J.Mikovits pateikia daug pretenzijų JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktoriui dr. Anthony Fauci, kuris esą siekė sužlugdyti jos darbą ir karjerą. Tačiau mokslininkės istoriją ištyrė ir išsamiai nušvietė tokie šaltiniai, kaip žurnalas „Science“.
Minėtame vaizdo siužete J.Mikovits ne tik bandė diskredituoti A.Fauci, bet ir pateikė daugybę teiginių, kurie galėtų tiesiogiai padidinti žmonių riziką užsikrėsti SARS-CoV-2. Portalas „Live Science“ dėl šių teiginių kreipėsi į ekspertus, kad šie pagrįstai patvirtintų ar paneigtų siužete išsakytas mintis.
Kaukės yra svarbios
Klaidingas teiginys: Kaukės „aktyvuoja“ virusą
Realybė: „Panašu kad niekas nesupranta, ką ji čia turėjo omenyje“, – sako Arizonos valstijos universiteto (JAV) virusologijos profesorius Bertramas Jacobsas. Vaizdo įraše J.Mikovits sako: „Kaukės dėvėjimas tiesiogine prasme aktyvuoja jūsų pačių virusą. Jūs susergate dėl savo paties reaktyvuotų koronavirusų ir jei tai atsitiks taip, kad turite SARS-CoV-2, turėsite didelę problemą“.
Šis teiginys neturi jokios prasmės, sako Johnso Hopkinso Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) aplinkos sveikatos ir inžinerijos katedros vadovė Marsha Wills-Karp. „Jei ji mano, kad įkvėpus virusą, kurį jau turite nosyje, kažkaip pakeisite jo poveikį, ji visiškai nenutuokia apie imunitetą, – „Live Science“ aiškina M.Wills-Karp. – Jei jūsų imuninė sistema pamatė virusą, jūsų apsauginė reakcija arba įsijungė, arba ne“.
Kaukės apsaugos lygis nuo kitų iš žmonių atkeliaujančių virusų priklauso nuo kaukės tipo, o labiausiai apsaugo medicininės klasės N95 kaukės. Tačiau visuomenės sveikatos tyrinėtojai mano, kad audinių kaukės gali bent šiek tiek sulėtinti koronaviruso plitimą – jos neleidžia paties žmogaus kvėpavimo sistemos išskiriamiems lašeliams nukeliauti toliau nuo nešiotojo.
Nesusiję su skiepais nuo gripo
Klaidingas teiginys: koronavirusas smarkiai paveikė Italiją, nes jų gripo skiepas buvo auginami šunų ląstelėse.
Realybė: Koronavirusas neturi nieko bendra su skiepais nuo gripo. Vaizdo siužete J.Mikovits pasakoja: „Italija turi labai senyvą populiaciją. Jie stipriai serga uždegiminiais sutrikimais. 2019 m. pradžioje jie gavo neišbandytą naujos formos gripo skiepus, kuriuose buvo keturi skirtingi gripo štamai, įskaitant labai patogenišką H1N1. Šie skiepai buvo auginti šunų ląstelių linijoje. Šunys turi daug koronavirusų“.
Tai, kad vienoje iš Italijos gripo vakcinų buvo keturios skirtingos gripo atmainos ir kad virusas buvo auginamas šuniškos kilmės ląstelių linijoje, yra tiesa. Bet skiepai buvo patikimai išbandyti.
Ir nėra jokio pagrindo sieti juos su koronavirusu, sako B.Jacobsas. Gripo virusas skiepuose, kaip ir bet kuriuose kituose skiepuose nuo gripo, yra chemiškai dezaktyvuotas ir neužkrečiamas. Tuo atveju, jei į ląstelių liniją būtų patekęs koronavirusas, dezaktyvacija būtų sunaikinusi ir jį, teigia mokslininkas. Ir beje, tokiu atveju mes turėtume skiepus nuo koronaviruso.
Tačiau genetinė koronaviruso štamo analizė Italijoje aiškiai parodo, kad tai tas pats koronavirusas, kuris atsirado Kinijoje, teigia B.Jacobsas. Įrodyta, kad šis štamas yra glaudžiai susijęs su šikšnosparnių koronavirusais.
Tačiau, pasak mokslininko, teiginyje atpažįstami elementai, kurie sutinkami kovotojų prieš skiepus judėjime. Pasak jo, AIDS epidemijos metu kilo sąmokslo teorijos, kad ŽIV atsirado dėl užkrėstų poliomielito skiepų Afrikoje.
Na o galutinis vinis į gripo-koronaviruso skiepų teorijos karstą – preliminarūs duomenys iš Italijos iš tikrųjų rodo, kad žmonės, kurie buvo pasiskiepiję nuo gripo, geriau ištvėrė koronaviruso protrūkį, sako Sinajaus kalno Icahno medicinos mokyklos (Izraelis) mikrobiologas Benjaminas tenOeveris.
Greičiausiai taip yra todėl, kad, tikėtina, žmonės, kurie pasiskiepijo nuo gripo, reguliariai lankosi pas gydytojus, sveikiau maitinasi, sportuoja ir kitaip rūpinasi savo sveikata – kas daro juos atsparesniais ir naujajai ligai, mano sako B.tenOeveris.
Skiepai ne žudo, bet gelbėja
Klaidingas teiginys: skiepai neveikia, o tik žudo žmones.
Realybė: Nepaisant to, kad J.Mikovits teigia nesanti nusistačiusi prieš skiepus, ji kartoja tipinius antiskiepininkų teiginius sakydama, kad naujojo koronaviruso vakcina „nužudys milijonus“. Be to, vaizdo įraše ji sako: „Šiuo metu nėra jokių skiepų nuo jokio RNR viruso, kurie veiktų“.
B.tenOeverio nuomone, čia tiesiog juokingas teiginys. Vienos didžiausių skiepų sėkmės istorijų medicinoje yra skiepai nuo tokių RNR virusų kaip poliomielito, tymų ir geltonosios karštligės.
„Mokslininkai net studijuoja skiepus nuo geltonosios karštligės, nes tai labai efektyvūs skiepai“, – pastebi B.Jacobsas. Vienas skiepas suteikia apsaugą visam gyvenimui.
Lygiai taip pat pagrindo neturi ir teiginys, kad skiepai nužudė milijonus. „Vakaruose pirmą kartą pradėjome naudoti skiepus maždaug prieš 200 metų – ir jie išgelbėjo milijonus gyvybių“, – aiškina mokslininkas.
Laboratorijos visame pasaulyje dabar intensyviai dirba, kad per rekordiškai trumpą laiką sukurtų skiepus nuo koronaviruso. Tačiau tai vyksta saugiai, garantuoja B.Jacobsas. Pirmiausia atliekami tyrimai su gyvūnais – taip daroma norint nustatyti bet kokį pavojingą šalutinį poveikį dar prieš pradedant bandymus su žmonėmis.
O kuriant naujus skiepus, galima remtis tuo, kas žinoma apie senesnių skiepų saugumą. Pavyzdžiui komanda iš Oksfordo universiteto Anglijoje pradėjo koronaviruso skiepų tyrimus remdamasi skiepų nuo Vidurinių Rytų kvėpavimo takų sindromo (MERS) struktūra.
„Jie turi labai daug duomenų apie šios platformos naudojimą prieš koronavirusą, įskaitant tyrimus su gyvūnais, – pasakoja B.Jacobsas. – Kadangi jie turi visą tą pagrindą, gali daug greičiau pereiti prie bandymų su žmonėmis. Tiesiog reikia išimti MERS genus ir įvesti SARS-CoV-2 geną“.
Saugumas vargiai taps pagrindine koronaviruso skiepų problema, nes juose bus naudojamas ne gyvas virusas, bet dezaktyvuoti jo fragmentai, kurie nėra užkrečiami, sako mokslininkas. Didesnis iššūkis bus įsitikinti, ar vakcina yra pakankamai efektyvi – t. y. ar ji tikrai užtikrina gerą imuninę apsaugą.
Padeda sveikas gyvenimo būdas
Klaidingas teiginys: mikrobai ir „sekos“ paplūdimyje gydo.
Realybė: Atrodo, kad kai kurie J.Mikovits teiginiai bandomi pritaikyti prie žmonėms girdėtus faktus apie tam tikras mokslines teorijas, todėl atrodo logiškai prasmingi.
Viename pavyzdyje ji kritikuoja užsidarymą pandemijos metu, sakydama: „Kodėl reikia uždaryti paplūdimius? Juk dirvožemyje, smėlyje yra sekų. Vandenyje, druskingame vandenyje yra gydančių mikrobų. Uždarymas yra beprotybė“.
M.Wills-Karp sako, kad paplūdimiai uždaromi todėl, jog juose renkasi per daug žmonių ir jie nesilaiko reikalaujamo mažiausiai dviejų metrų atstumo vienas nuo kito. Bet kalbant apie „sekas“ ir mikrobus – šis teiginys kelia nerimą.
„Nežinau, apie ką ji kalba“, – sako M.Wills-Karp. Galbūt J.Mikovits bando susieti savo sąmokslo teorijas su realiu mokslu – pavyzdžiui, higienos hipoteze, kuria teigiama, kad „gerųjų“ bakterijų poveikis padeda lavinti imuninę sistemą ne per stipriai reaguoti į grėsmes ir taip užkirsti kelią autoimuniniams sutrikimams bei alergijoms. Arba J.Mitkovits galbūt savo teiginiais taikosi į žmonėms girdėtas naudingas žarnyno bakterijas, kurios padeda virškinti maistą ir išvengti kenksmingų infekcinių bakterijų įsitvirtinimo žarnyne.
Sveikas mikrobiomas tikrai gali nulemti sveikesnę imuninę sistemą, kuri geriau apsaugo nuo virusų, teigia M.Wills-Karp. Tačiau smėlis ir bangos neturi jokio mokslui žinomo antivirusinio efekto. Kad karantino metu išliktume sveiki, sumažinkime cukraus ir alkoholio kiekius, rekomenduoja M.Wills-Karp. Valgykime neapdorotus maisto produktus – pavyzdžiui, šviežias daržoves. Vartokime probiotikus.
„Būtent tai yra geriausias būdas palaikyti sveiką žarnyno mikrobiomą, – sako ji. – Nemanau, kad kas nors drįstų tvirtinti, jog plaukimas vandenyne padėtų tai padaryti geriau“.
