Japonijos ir Amerikos mokslininkų komanda tyrė, ar mikroskopinės gyvybės formos išlieka gyvybei sudėtingomis sąlygomis, po Ramiojo vandenyno jūros dugnu.
„Norėjome sužinoti, kiek ilgai mikrobai galėtų išlikti gyvi beveik nesimaitindami“, – sako tyrimui vadovavęs Japonijos Jūrų-Žemės mokslų ir technologijos agentūros mikrobiologas Yuki Morono.
Ir mokslininkai gavo atsakymą: mikrobai, kurie buvo įstrigę jūros dugno nuosėdose, susidariusiose prieš 100 milijonų metų, naudojant tinkamą maistą ir pridedant šiek tiek deguonies, gali būti atgaivinti.
Kas, žinoma, yra įspūdinga. Mikrobus tokioje aplinkoje veikė milžiniškas slėgis – o kur dar deguonies trūkumas, vos keletas medžiagų, tinkamų maistui ir varganos energijos atsargos.
Kai gyvybė patenka į tokio aukšto slėgio aplinkas, paprastai per milijoną metų ji fosilizuojasi – tačiau šie mikrobai yra visiškai gyvi.
„Žinojome, kad giliai nuosėdose, arčiau žemynų, esama gyvybės – ten, kur palaidota daug organinių medžiagų, – sako Y.Morono kolega ir Rodailendo universiteto geomikrobiologas Stevenas D'Hondtas. – Bet atradome, kad gyvenimas tęsiasi ir giliai po vandenyno dugnu“.
Nuosėdų mėginiai, kuriuose buvo įstrigę mikrobai, 2010 m. buvo paimti iš, atrodytų, visiškai negyvos zonos į rytus nuo Australijos. Ekspedicija, vykusi gręžimams pritaikytu laivu „JOIDES Resolution“, nuosėdų mėginius išgavo iš 75 metrų gylio gręžinio vandenyno dugne – o skaičiuojant nuo vandens paviršiaus, iš beveik 6 km gylio.
Mokslininkai mėginius paėmė iš senovinio pelaginio molio, kuris kaupiasi giliausiose ir atokiausiose vandenyno vietose – ir daug naujesnių kreidinių nanofosilinių telkinių, kurių amžius vyrauja nuo 4,3 iki 13 milijonų metų.
Ir štai dabar mikrobai buvo padėti į aplinką su padidintu deguonies kiekiu, o kaip maisto medžiagų jiems buvo pateikta anglies ir azoto (jiems įprasto maisto) – ir tokiomis sąlygomis laikyti 21 dieną, 6 savaites ir 18 mėnesių.
Rezultatas – net ir seniausiose nuosėdose mokslininkai sugebėjo atgaivinti iki 99 procentų pirminio mikrobų kiekio.
„Iš pradžių buvau skeptiškas, bet galiausiai nustatėme, kad iki 99,1 procento mikrobų, patekusių į nuosėdas prieš 101,5 milijonus metų, vis dar buvo gyvi ir pasirengę maitintis“, – pasakoja Y.Morono.
Po ilgo inkubavimo mikrobų kultūros buvo surūšiuotos pagal jų genus. Mokslininkai nustatė, kad jūros dugno dirvožemyje vyravo bakterijos – bet ne tos, kurios formuoja sporas. Tai reiškia, kad jos buvo pasirengusios augti ir daugintis, kai tik gaus tinkamo maistas.
Per 68 dienų inkubaciją kai kurių mikrobų kultūros padidėjo keturis kartus – per tą laiką jie sunaudojo visą patiektą anglį ir azotą.
„Tai rodo, kad senosiose pasaulio vandenyno nuosėdose apribojimų gyvybei nėra“, – sako S.D'Hondtas. – Seniausiose mūsų išgręžtose nuosėdose, kuriose yra mažiausiai maisto, vis dar yra gyvų organizmų. Ir jie gali atsibusti, augti ir daugintis“.
Atsparumą sudėtingoms gyvybei sąlygoms demonstruoja ne vien šie gilumų mikrobai. Mokslininkai yra aptikę ne ką mažiau atsparių gyvybės formų, išlikusių ekstremaliose aplinkose Antarktidoje, o taip pat – pačiose sausiausiose dykumose.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“.
Parengta pagal „Science Alert“.
