Kodėl mūsų oda pašiurpsta? Mokslininkai pagaliau turi atsakymą Tuo domėjosi ir Charlesas Darwinas

Išsigandus, susijaudinus ar patyrus kai kurias kitas emocijas, mūsų odą nusėja šiurpuliukai – ji visa pasišiaušia mažais iškilimais. Kodėl? Šis klausimas domino ir patį Charlesą Darwiną, kuris matė, kad ši savybė padeda gyvūnams su kailiu – bet ne žmonėms. Kodėl evoliucija iš mūsų atėmė kailį, bet ne galimybę jį pašiaušti?

 Žmonės nebeturi tiek daug plaukų, kiek turėjo mūsų protėviai, bet maži plaukeliai vis dar dengia didžiąją mūsų kūno dalį.<br> 123rf nuotr.
 Žmonės nebeturi tiek daug plaukų, kiek turėjo mūsų protėviai, bet maži plaukeliai vis dar dengia didžiąją mūsų kūno dalį.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 3, 2020, 2:48 PM, atnaujinta Aug 3, 2020, 4:12 PM

Pasišiaušęs gyvūnas geriau išsaugo kūno šilumą – arba priešininkui atrodo didesnis. Žmogus su pašiurpusia oda neapsisaugo nei nuo šalčio, nei nuo priešų. Žinoma, kad ši savybė galėjo išlikti iš tų laikų, kai mūsų protėviai buvo plaukuotesni, nei mes esame dabar. Tačiau šis atsakymas mokslininkų netenkina.

Harvardo universiteto mokslininkai patyrinėjo peles ir nustatė, kad raumuo, atsakingas už pasišiaušimą, yra susijęs su simpatine nervų sistema, kuri jungia kamienines plaukų folikulų ląsteles.

Šis ryšys nėra labai sudėtingas – simpatinė nervų sistema pajunta šaltį, į jį reaguojama pasišiaušimu ir tuo pačiu aktyvuojamos ląstelės, atsakingos už naujų plaukų augimą.

Paprastai tariant, šaltį pajutęs gyvūno organizmas ne tik saugosi pasišiaušdamas, bet ir ima auginti daugiau naujų plaukelių, taip pasiruošdamas šaltesniam metų laikui.

Mokslininkai tai išsiaiškino naudodami itin tikslius mikroskopus, kurie parodė, kad simpatiniai nervai ne tik jungia odos paviršių su raumenimi, bet dar ir apsupa plauko folikulą. Mokslininkai pabandė pašalinti tą raumenį, norėdami išsiaiškinti, ar jis yra būtinas simpatinės nervinės sistemos ir folikulų ryšiui. Paaiškėjo, kad raumuo tarnauja kaip tiltas, struktūrinė šios sistemos dalis, be kurios nervas tiesiog atsitraukia ir palieka folikulą.

Taigi, žmonės evoliucijos eigoje prarado plaukus, bet neprarado gebėjimo pasišiaušti, nes tas pats mechanizmas reguliuoja ir mūsų odos plaukelių augimą. Taip, žmonės nebeturi tiek daug plaukų, kiek turėjo mūsų protėviai, bet maži plaukeliai vis dar dengia didžiąją mūsų kūno dalį.

Kadangi jie vis dar auga, reikalingos ir folikulų kamieninės ląstelės, joms reikalingas simpatinis nervas, jam reikalingas raumuo.

Taigi, nors odą nusėję šiurpuliukai mums mažai kuo svarbūs, tai pašalinis plauko folikulo stimuliavimo rezultatas. Štai dėl ko evoliucija neatėmė iš mūsų to raumens – net jei odą dengiantys šiurpuliukai dabar neatlieka jokios funkcijos.

Kadangi jie vis dar auga, reikalingos ir folikulų kamieninės ląstelės, joms reikalingas simpatinis nervas, jam reikalingas raumuo.

Taigi, nors odą nusėję šiurpuliukai mums mažai kuo svarbūs, tai pašalinis plauko folikulo stimuliavimo rezultatas. Štai dėl ko evoliucija neatėmė iš mūsų to raumens – net jei odą dengiantys šiurpuliukai dabar neatlieka jokios funkcijos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.