Daugiausia ligos atvejų užfiksuota JAV (daugiau nei 10 milijonų), Indijoje (daugiau nei 8,5 mln.) ir Brazilijoje (daugiau nei 5,6 mln.).
Europoje daugiausia susirgimų užfiksuota Prancūzijoje ir Rusijoje (po 1,7 mln.), Ispanijoje (beveik 1,4 mln.) ir Didžiojoje Britanijoje (beveik 1,2 mln.).
Nuo šios ligos pasaulyje jau yra mirę 1,2 mln. žmonių. Daugiausia mirčių – JAV (daugiau nei 243 tūkst.), Brazilijoje (daugiau nei 162 tūkst.) ir Indijoje (daugiau nei 126 tūkst.).
Europoje COVID-19 daugiausia gyvybių nusinešė D.Britanijoje (beveik 50 tūkst.), Italijoje (daugiau nei 41 tūkst.) ir Prancūzijoje (daugiau nei 40 tūkst.)
Pirmadienio ryto žiniomis, Lietuvoje nuo epidemijos pradžios yra užfiksuoti 24 699 koronaviruso atvejai, COVID-19 nusinešė 207 gyvybes.
Seniausias šiuo metu žinomas identifikuotas koronaviruso atvejis yra užfiksuotas 2019 m. lapkričio 17 d. Kinijoje, Hubėjaus provincijoje, bet ne pačiame Uhano mieste (Uhanas yra šios provincijos sostinė).
Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė koronavirusą pandemija 2020 kovo 11 d.
Pandemija sukėlė neapibrėžtumą ir nestabilumą, sukėlė neramumus rinkose, uždarė daug mažų įmonių visame pasaulyje ir privertė jį prisitaikyti prie naujų gyvenimo normų.
Beveik devynis mėnesius žmonės mokėsi gyventi pagal iki tol neįprastą tvarką ir sveikatos apsaugos darbuotojų rekomendacijas. Karantinas, socialinio atstumo praktikavimas ir kaukių dėvėjimas tapo norma daugumoje šalių.
Tačiau patvirtintų koronaviruso atvejų ir mirčių skaičiui vis didėjant, sveikatos apsaugos specialistai teigia, kad tokia tvarka gali išlikti ir 2021 m., ir galbūt 2022 m.
Šiuo metu mokslininkai ir farmacijos kompanijos stengiasi sukurti skiepus – tačiau įspėja, iki to laiko, kai rinkoje pasirodys saugi ir efektyvi vakcina, dar praeis nemažai laiko, o dar daugiau jo prireiks, kol skiepai pasieks viso pasaulio populiaciją ir taip sukurs vadinamąjį bandos imunitetą.
Parengta pagal „Business Insider“, worldometers.info ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos ministerijos duomenis.
