Didelis šios srities potencialas masina inovacijų kūrėjus ir tokių sprendimų ieškančias įmones visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.
Technologijos tobulėja, bet iššūkių nemažėja
Anot Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio, tai, kad pastaruoju metu itin didelis inovacijų vystytojų dėmesys skiriamas būtent medicinos ir visuomenės sveikatos sričiai rodo, kad net ir išmanių technologijų amžiuje žmogaus gyvenimo kokybės ir jo sveikatos būklės klausimai išlieka vieni aktualiausių.
„Dar ne taip seniai buvo neįsivaizduojama, kad galėsime atlikti tokius pažangius medicininius tyrimus kaip kompiuterinė tomografija ar iš vieno kraujo lašo gauti daug svarbios informacijos apie žmogaus sveikatos būklę. Šiandien tai jau kasdienybė, bet iššūkių lieka, vienas jų – emocinės sveikatos gerinimas. Patirdami tokius visuotinius išbandymus kaip COVID-19 pandemija, dar geriau suvokiame, jog emocinė sveikata ne mažiau svarbi nei fizinė, tad ir inovacijos šioje srityje labai laukiamos“, – kalbėjo jis.
G.Kimtys pridūrė, kad mokslas ir verslas ieško vis išmanesnių visuomenės sveikatos problemų sprendimų ir jau gali pasiūlyti rinkai progresyvių naujovių.
„Džiugu, kad nemažai šios srities inovacijų gimsta būtent lietuvių įmonių laboratorijose ir aukštųjų mokyklų tyrimų centruose“, – kalbėjo jis.
Virtuali realybė padės sveikti
Šiuo metu prie virtualios realybės (VR) kaip nemedikamentinio gydymo būdo taikymo nerimo ir depresinės simptomatikos mažinimui dirba klinikos „Lotus Medica“ specialistai.
Klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė Ieva Šveikauskienė pasakojo, kad šiuo metu siekiama sukurti metodiką, kuri padėtų virtualios realybės turinio kūrėjui „sustyguoti“ aiškų atrankos procesą, kaip ir kokie tokio pobūdžio kūriniai būtų tinkami nemedikamentiniame gydyme, konkrečiai – terapinei nerimo simptomatikai mažinti.
Tokia inovacija būtų aktuali ir pacientams, kuriems būtina mažinti depresijos simptomus.
Be to, projekto sumanytojai rengia ir rekomendacijas dėl virtualios realybės meno terapijos taikymo praktikoje. „Siekiame, kad sukurta metodika padėtų padaryti procesą kuo aiškesnį ir pagelbėtų VR kūrėjams virtualiosios realybės terapiją integruoti į nerimo ir depresijos simptomų mažinimą. Manau, kad metodikos sukūrimas praverstų ir medicinos įstaigų vadovams, ir kitų sričių darbuotojų, kurie dirba padidintos įtampos sąlygomis, darbdaviams“, – pasakojo gydytoja psichiatrė.
Ji įsitikinusi, kad suformuluotos rekomendacijos VR taikymui padėtų pasiekti, kad šių aplinkų kūrėjai turėtų dar vieną savo produktų realizavimo rinką, o medicinos įstaigos ir padidintos emocinės įtampos sąlygomis dirbančių darbuotojų darbdaviai žinotų, kaip taikyti virtualiosios realybės meno terapiją.
Anot jos, kartu tai paskatintų nemedikamentinės medicinos būdų taikymo plėtrą psichiatrijoje.
„Šiuo metu VR aplinkų kūrimo rinka vystosi itin sparčiai, didelis dėmesys skiriamas tam, kad ši technologija būtų pasitelkta padėti žmonėms įveikti emocinės sveikatos problemas. Užsienyje jau esama praktikų, kai tam tikra virtualios realybės aplinka pasitelkiama įvairioms fobijoms gydyti. Pavyzdžiui, nuo klaustrofobijos kenčiantiems žmonėms sukuriama aplinka, kuri imituoja ėjimą į liftą. Tiesa, tokios virtualiosios aplinkos kol kas tebėra eksperimentinės“, – pasakojo I.Šveikauskienė.
Dėmesys M. K. Čiurlionio kūrybai
Specialistė taip pat atskleidė, kad projekto metu prisidedama prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėjimo. Žymiausio Lietuvos dailininko kūryba naudojama VR projekte „Angelų takais“, kuriame yra vertinamas šių kūrinių poveikis terapiniam nerimo mažinimui.
„Ši lietuvių „OktaStudio“ kurta interaktyvi VR instaliacija sulaukė didelio tarptautinio pripažinimo, tad norėtume šią medžiagą pritaikyti ir medicinai“, – sakė I.Šveikauskienė.
Anot pašnekovės, iki šiol labai trūko konkrečios metodikos, kuri padėtų apibrėžti, kokio pobūdžio VR kūrinys ir kokiam susirgimui turėtų ar galėtų būti taikomas.
„Norėjosi rekomendacijų, kokio spektro susirgimams virtuali realybė būtų nerekomenduojama taikyti, kokį momentinį ir liekamąjį terapinį virtualios realybės efektą galima gauti. Panašius ir daugelį kitų klausimų keliame sau ir bandome rasti atsakymus per naujos metodikos sukūrimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Idėjos autoriai šiuo metu ieško ir kitų VR kūrėjų, kuriems būtų įdomu išbandyti savo virtualios realybės kūrinių potencialą nerimo ar depresijos mažinimui pagal UAB „Lotusmedica“ metodiką.
Įkurs kambarį
I.Šveikauskienė teigė, kad iš MITA sulaukė ne tik finansinės pagalbos, naudingi buvo ir agentūros rengti seminarai apie finansavimo galimybes mokslo inovacijų projektams.
„Be MITA paramos nebūtume galėję išplėsti projekto apimties“, – sakė pašnekovė ir patikino, kad jų kuriama inovacija būtų patraukli vaikams ir paaugliams, turintiems įvairių emocinės sveikatos problemų, nes jaunoji karta itin palankiai priima tokio pobūdžio naujoves.
Pirmas VR pritaikymo sveikatinimui projekto kūrėjų žingsnis – klinikoje įkurti relaksacijos kambarį, kuriame būtų integruota VR technologija.
„Kuomet pas mus ateina mama su vaiku, kuris dalyvauja terapijos sesijoje, mamai reikia laukti apie valandą. Norime pasiūlyti mamai laukti specialiame relaksacijos kambaryje. Galbūt pavyks pasiekti, kad šis laikas būtų naudingas ir mamai, kad ir jai pavyks atsipalaiduoti. Tęsdami projektą, planuojame atlikti virtualios realybės produktų testavimą tiek kontrolinėse, tiek psichikos susirgimus turinčių žmonių grupėse“, – apie ateities planus kalbėjo klinikos „Lotus Medica“ vadovė.
Kurdama metodiką, UAB „Lotusmedica“ pasinaudojo ES finansine pagalba. Pagal ES finansinę priemonę „Inostartas“, kuri skiriama mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui, užbaigus projektą bendrovei bus skirta dalinė projekto išlaidų kompensacija.
Mokslui ir verslui susivienyti bendriems projektams padeda Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis.
Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse mita.lrv.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“, „Twitter“ ir „Linkedin“ paskyrose.
