Naujame „Woodwell“ klimato tyrimų centro tyrime nustatyti trys nauji krateriai regione, o remiantis dronais padarytomis nuotraukomis, 3D modeliavimu ir pasitelkus dirbtinį intelektą, aiškėja, kad krateriai gali būti glaudžiai susiję su klimato kaita.
Staigūs pokyčiai vyksta visoje Arktyje – iki šiol užregistruota 17 kraterių. Pernai Jamalo ir Gydano pusiasaliuose atsirado 17-oji duobė, ir kadangi ji buvo „unikaliai gerai išsilaikiusi“, mokslininkams ji leido geriau ištirti kraterį, praneša CNN.
Rusijos mokslininkų komanda kraterį aplankė 2020 m. rugpjūtį – ir tai buvo pirmas kartas, kai tyrėjai galėjo panaudoti droną, kad nuodugniai ištirtų kraterį. Dabar jų išvados paskelbtos moksliniame žurnale „Geosciences“.
Norėdami patekti į šių skylių dugną, mokslininkai naudodamiesi šios srities palydovo duomenimis su „Google Earth Engine“ debesų kompiuterijos platforma sukūrė dirbtiniu intelektu pagrįstą modelį. Modelis sugebėjo parodyti visus septynis kraterius, apie kuriuos mokslininkai pranešė iki 2017 m. Be to, jis atskleidė trijų naujų susidarymą.
Remdamiesi modeliu, tyrėjai pamatė, kad krateriai pradeda formuotis giliai po žeme, kur yra atšilusios žemės kišenės, susidarančios po Arkties ežerais, kai juose sušyla vanduo. Čia gali padaugėti metano, kuris ir sukelia sprogimus.
„Šie krateriai atspindi Žemės sistemos procesą, kuris anksčiau nebuvo žinomas mokslininkams“, – sakė „Woodwell“ klimato tyrimų centro Arkties programos direktorė ir tyrimo bendraautorė Sue Natali.
Be to, modelis atskleidė anksčiau nepastebėtus pokyčius visame regione. Nuo 1984 m. iki 2017 m. maždaug 5 proc. tiriamo ploto patyrė ekosistemos pokyčių – tokių kaip augalijos, aukščio ir vandens lygio. Vietovė taip pat tapo žalesnė – o dėl ledo tirpimo kai kurios regiono dalys pradėjo skęsti.
Kaip paaiškino mokslininkai, „krateriai ir kiti staigūs pokyčiai, vykstantys visame Arkties regione, rodo sparčiai atšylančią ir tirpstančią Arktį – o tai turės rimtų pasekmių Arkties gyventojams ir visam pasauliui“.
