Vasarį virš Ispanijos, Prancūzijos, D.Britanijos ir Airijos praskriejo vėjo genamos dulkės. Kai kuriems Europos miestams jos padovanojo aukso atspalvio dangų, bet taip pat ir nedidelį radiacinio fono padidėjimą. Pasak Prancūzijos Radioaktyvumo kontrolės asociacijos Vakaruose (pranc. Association pour le contrôle de la radioactivité dans l'Ouest, ACRO), šis neseniai susidaręs silpnai radioaktyvių dulkių debesis gali būti glaudžiai susijęs su Prancūzijos kolonijine praeitimi ir jos šaltojo karo laikų atominių bombų bandymais.
1962 metais, prieš Alžyrui išsikovojant nepriklausomybę nuo Prancūzijos, kai kurie Sacharos dykumos ruožai buvo naudojami kaip Prancūzijos atominių bombų bandymų aikštelės. 1960 m. vasario 13 d. Prancūzija Alžyrui priklausančioje Sacharos dalyje atliko pirmuosius atmosferinius branduolinius bandymus, vėliau teritorijoje įvyko ir daugybė požeminių bandymų. Apšvitinimą patyrė tiek regiono gyventojai, tiek dislokuoti prancūzų kareiviai – o dalis dykumos dar ir šiandien yra radioaktyvi.
ACRO atliktas tyrimas rodo, kad pastarasis radiacijos fono padidėjimas Prancūzijoje yra tiesiogiai susijęs su šiais istoriniais branduolinių bombų bandymais. Tyrėjai nuo automobilių priekinių stiklų surinko Sacharos dulkių mėginius ir ištyrė juos laboratorijoje. Tyrimas parodė cezio-137 egzistavimą: radioaktyvaus izotopo, kuris Sacharos dykumos smėlyje natūraliai nėra randamas, o dažniausiai susidaro skylant uranui-235.
Užfiksavusi šį radioaktyvųjį pėdsaką, ACRO teigia, kad vasarį patirtas radiacinio fono padidėjimas yra greičiausiai susijęs su branduoliniais Prancūzijos bandymais, atliktais Alžyro Sacharoje septintojo dešimtmečio pradžioje.
„Ši radioaktyvi tarša, kuri vis dar pastebima dideliuose plotuose net ir praėjus 60 metų po branduolinės ugnies, mums primena daugiametę radioaktyviąją taršą Sacharoje, už kurią atsakinga Prancūzija“, – sakoma pranešime.
Neseniai kai kuriose Europos vietose užfiksuotas padidėjęs radiacijos lygis buvo mažas ir nepakankamai reikšmingas, kad keltų realų pavojų žmonių sveikatai. O kaip portalui lrytas.lt sakė Radiacinės saugos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas, Lietuvoje radiacinio fono padidėjimas tuo metu išvis nebuvo užfiksuotas.
„Lietuvoje filtrai buvo nuimti ir matuoti, tikrai nebuvo nieko aptikta, jokių pėdsakų“, - sakė jis.
Vis dėlto Šaltojo karo laikais atominių bombų bandymai buvo atliekami ne tik Sacharos dykumoje. Manoma, kad 1945-1980 m. JAV, Sovietų Sąjunga, D.Britanija, Prancūzija ir Kinija atliko mažiausiai 520 atmosferinių branduolinių bandymų, kai kurie iš jų pasiekė ir stratosferą.
Viena labiausiai nukentėjusių mūsų planetos sričių yra Bikinio atolas, kuris 1946-1958 m. patyrė mažiausiai 23 JAV branduolinių ginklų bandymus, įskaitant galingiausią kada nors JAV išbandytą termobranduolinį ginklą „Castle Bravo“. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad šis tropinis rifas Ramiojo vandenyno pietuose vis dar yra radioaktyvesnis už Černobylį.
Neapgalvoti bandymai Ramiojo vandenyno pietuose taip pat sukėlė ir nemažai kančių žmonėms. Vertinama, kad 665 netoliese esančių Maršalo salų gyventojai gavo pernelyg didelę radiacijos dozę.
O vos prieš porą metų Jungtinės Tautos perspėjo, kad dešimtmečių senumo „branduolinis karstas“ Maršalo salose gali būti kiauras, ir iš jo į Ramųjį vandenyną gali veržtis branduolinė tarša.
Parengta pagal „IFL Science“.
