Prie šios vakcinos dirbanti bendrovė „Oravax“ pranešime spaudai paskelbė, kad tikisi pradėti pirmąjį klinikinių tyrimų su žmonėmis etapą dar iki birželio mėn.
Šis žingsnis yra tik vienas pirmųjų vakcinos kūrimo etapų. Nėra jokios sėkmės garantijos, ir net jei paaiškės, kad vakcina veikia, gali praeiti metai ar daugiau, kol ją bus leista naudoti („Moderna“ ir „Pfizer“ pirmuosius bandymus su žmonėmis pradėjo atitinkamai 2020 m. kovą ir gegužę).
„Oravax“ yra bendras dviejų kompanijų kūrinys: Izraelio bei Amerikos bendrovės „Oramed“ ir Indijos firmos „Premas Biotech“.
Pranešime spaudai „Oramed“ generalinis direktorius Nadavas Kidronas teigia, kad tabletinė vakcina gali „potencialiai [sudaryti] žmonėms galimybę patiems atlikti vakcinavimą“.
Kaip praneša „Jerusalem Post“, vakcina gali būti gabenama įprastuose šaldytuvuose ir laikoma kambario temperatūroje – pasak N.Kidrono, „kad logistiškai būtų lengviau ją gauti bet kurioje pasaulio vietoje“.
Tačiau kai kurie mokslininkai tokį dalyką vertina atsargiai. „„Reikės tinkamai atliktų tyrimų, kad būtų įrodyta [tabletinės vakcinos] vertė, – sakė rytų Anglijos universiteto medicinos profesorius Paulas Hunteris. – Tačiau ji taip pat gali būti vertinga žmonėms, kurie turi adatų baimę, o taip pat tokią galima lengviau ir greičiau administruoti“.
Tabletinės vakcinos taip pat turi ir kitų privalumų, palyginus su injekcinėmis vakcinomis, portalui „Business Insider“ sakė prof. P.Hunteris.
„Sisteminių (injekcinių) vakcinų privalumas yra tas, kad jos dažniausiai labai gerai užkerta kelią sunkiai ligos formai“, – teigė jis, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad dažnai jos nėra tokios efektyvios infekcijos prevencijos atžvilgiu.
Teoriškai tai grindžiama tuo, kad infekcija pirmiausia pasireiškia nosyje ir gerklėje, ir vakcinos, skirtos toms sritims, padės sustabdyti infekciją, kol ji dar neišsivystys į sunkesnę ligos formą.
Jokių duomenų apie „Oravax“ vakciną iki šiol nebuvo paskelbta. „Tyrimų su gyvūnais rezultatai teikia vilčių, – teigė prof. P.Hunteris. – Tačiau nemanykite, kad gyvūnų rezultatai visada atitinka žmonių rezultatus. Kad būtume tikri, reikia tyrimų su žmonėmis“.
Taip pat tiriamos ir kitos antrosios kartos vakcinų rūšys – pavyzdžiui, vakcinos, įpurškiamos per nosį. Mokslininkai taip pat tiria, ar vakcinos galėtų būti teikiamos pleistrais.
Kaip jau anksčiau rašė „Independent“, pagrindinė „AstraZeneca“ vakcinos kūrimo mokslininkė prof. Sarah Gilbert taip pat teigė, kad Oksfordas teigiamai vertina galimybę kurti tabletines ir į nosį purškiamas vakcinas.
Dar viena įmonė – „ImmunityBio“ – vykdo tabletinės vakcinos versijos pirmosios fazės klinikinius tyrimus. Tačiau jų kuriama vakcina būtų labiau naudojama kaip papildoma vakcinos į raumenis dozė – o ne visiškai savarankiška.
Vienintelės iki šiol su žmonėmis bandytos tabletinės COVID-19 vakcinos tyrimų rezultatai iki šiol dar nepaskelbti. 2020 m. pabaigoje įmonė „Vaxart“ paskelbė gerus bandymų su gyvūnais rezultatus, tačiau per pirmuosius bandymus su žmonėmis vakcina pademonstravo nuviliančius rezultatus.
Parengta pagal „Business Insider“.
