Išvados, pagrįstos 8517 žmonių tyrimu Anglijoje ir Velse, yra naujausi įrodymai, demonstruojantys, kad dvi pagrindinės Didžiojoje Britanijoje naudojamos vakcinos yra labai veiksmingos, rašo „The Guardian“. Tai yra ir dažniausiai naudojamos vakcinos Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad 96,42 procentams žmonių, kurie pasiskiepijo bet kuria iš minėtų vakcinų, antikūnai susikūrė po 28-34 dienų nuo pirmosios dozės, o po 7-14 dienų nuo antrojo skiepo antikūnai susikūrė 99,08 proc. pasiskiepijusiųjų.
Abi vakcinos vienodai gerai sukuria antikūnus, reikalingus kovai su COVID-19, nustatė Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkai.
„Tai yra vienas iš ankstyviausių vakcinos tyrimų realiomis sąlygomis Jungtinėje Karalystėje, ir tai yra fantastiška naujiena“, – sakė pagrindinė mokslinio straipsnio, kuriame pateiktos tyrimo išvados, autorė dr. Maddie Shrotri.
„Daugiau nei devyniems iš 10 JK suaugusiųjų, kurie buvo paskiepyti „Pfizer“/“BioNTech“ arba „AstraZeneca“ vakcina, per mėnesį nuo pirmojo skiepo susikūrė antikūnai. Šios vakcinos veikia puikiai, ypač atsižvelgiant į jų sukūrimo greitį. Tai tikras mokslo žygdarbis agresyviausios šimtmečio pandemijos akivaizdoje“.
Išvados pagrįstos 13 232 antikūnų mėginiais, kuriuos pateikė 8517 suaugę tyrimo dalyviai, kurių nė vienas iš jų neturėjo antikūnų prieš tai, kol negavo pirmosios vakcinos dozės. Visi, kurie jau iš anksčiau turėjo antikūnų, į tyrimą nebuvo įtraukti.
Vidutinis dalyvių amžius buvo 65 metai – tai atspindi vyresnio amžiaus grupes, kurios pirmosios Didžiojoje Britanijoje gavo COVID-19 vakcinas pagal programą, prasidėjusią gruodžio 8 d.
Iš pradžių antikūnų kiekis greičiau padidėjo tarp tų, kurie gavo „Pfizer“/„BioNTech“ skiepą – tačiau po keturių savaičių abiejų pacientų antikūnų kiekis buvo beveik identiškas.
Gavus vieną dozę, antikūnai vyresnio amžiaus žmonėms, kurie greičiausiai būtų susirgę sunkia COVID-19 forma ir pandemijos galimai metu mirę, gaminosi lėčiau nei jaunesniems, nustatė UCL projekto „Virus Watch“ komanda. Bet visiems gavus antrą dozę, vienodas (ir didelis) antikūnų kiekis susikūrė bet kokio amžiaus žmonėms.
Antikūnų kiekis po vieno skiepo taip pat yra mažesnis pas žmones, kurie turi tam tikrų sveikatos sutrikimų – įskaitant vėžį, diabetą ir širdies ligas – o taip pat pas tuos, kurie vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus (paprastai tokie naudojami sergant vėžiu). Tačiau vėl gi – šis skirtumas išnyko, kai visi tyrimo dalyviai gavo antrąją vakcinos dozę, sako mokslininkai.
„UCL stebėjimo duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, turintiems sveikatos sutrikimų, antikūnų atsakas yra šiek tiek silpnesnis po pirmosios vakcinos dozės, bet stiprus po antrosios dozės, – sakė vyriausiasis tyrėjas prof. Robas Aldridge'as. – Tai yra savalaikis priminimas apie antros vakcinos dozės svarbą. Tačiau tai ir ramina – vakcinos yra mūsų kelias iš pandemijos“.
Straipsnio, kuris prieš paskelbiant medicinos žurnale, buvo recenzuotas, bendraautoriai teigia, kad jų išvados rodo, jog visi turėtų gauti abi vakcinos dozes, kad juos galima būtų laikyti „saugiais“ – ypač vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės, turintys rimtų šalutinių susirgimų.
Parengta pagal „The Guardian“.
