Šiuo metu grupė mokslininkų – pasaulyje gerai žinomi virusologai bei Nobelio premijos laureatas – kritiškai išanalizavę dabar turimas mokslines žinias, teigia, kad jokių įrodymų, jog COVID-19 sukėlęs virusas atsirado laboratorijoje, nėra.
„Atidžiai ir kritiškai išanalizavę dabar turimus duomenis, neradome jokių įrodymų, kad SARS-CoV-2 virusas kilo iš laboratorijos“, – teigia virusologas ir pagrindinis tyrimo autorius Edwardas Holmesas, kuris dar prieš prasidedant pandemijai dirbo su Ebolos protrūkius sukėlusiu virusu bei gripo epidemijomis.
Neatmesdama tikimybės, kad virusus tyrusioje laboratorijoje vis dėlto galėjo įvykti nutekėjimas, grupė apibendrina natūralios SARS-CoV-2 kilmės įrodymus ir teigia, kad tokios žmonių veiklos kaip miškų kirtimas ir prekyba laukiniais gyvūnais „jau ne kartą privedė prie neišvengiamo susidūrimo su naujais virusais“.
Mokslininkų teigimu, kreipiant dėmesį į labai neįtikėtiną viruso atsiradimo laboratorijoje galimybę, atsiribojama nuo svarbesnių mokslinių užduočių – pavyzdžiui, SARS-CoV-2 viruso gyvūnuose tyrinėjimo ir ruošimosi kitai pandemijai – taip, kaip reikėjo ruoštis dabartinei.
„Dabartiniai duomenys mums suteikia pakankamai aiškų ir faktais paremtą virusologinių įvykių, vykusių nuo pandemijos pradžios, apibūdinimą“, – aiškina virusologas Jonathanas Stoye iš Franciso Cricko instituto (Anglija), kuris pačiame tyrime nedalyvavo.
Įrodymai, jog SARS-CoV-2 virusas galimai kilo iš gyvūnų, matomi ir kituose virusuose, kuriais buvo užsikrėtę šikšnosparniai ir skujuočiai, kai su šiais gyvūnais kontaktavo žmonės.
Apžvalgoje, kuri šiuo metu paskelbta išankstinių publikacijų duomenų bazėje, bet dar nėra recenzuota, cituojami ir kiti faktai, kurie prieštarauja viruso atsiradimo laboratorijoje teorijai: SARS-CoV-2 virusu negalima užkrėsti laboratorinių pelių, kurios yra dažniausiai pasirenkamos tiriant virusines infekcijas.
Jei kažkas būtų dirbtinai sukūręs virusą laboratorijoje, visą šį procesą išduotų SARS-CoV-2 viruso sekoje randami genetiniai žymenys – tačiau jų rasta nebuvo.
„Ši apžvalga suteikia daug preteksto manyti, kad virusas atsirado natūraliai, o vėliau prisitaikė ir prie žmonių“, – teigia J.Stoye.
Nors pirmieji užfiksuoti COVID-19 atvejai buvo siejami su dabar jau uždarytu mėsos bei žuvies turgumi Uhane, manoma, kad „šis įvykis tik paskatino plitimą, bet viskas prasidėjo ne nuo jo. Tad viruso kilmės reikia ieškoti kitur“, – dar vasarį rašė Viešosios sveikatos tyrėjas Dominicas Dwyeris, dirbęs prie Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) tyrimo pačiame Uhane.
Kaip rašoma apžvalgoje, nėra jokių epidemiologinių įrodymų, siejančių SARS-CoV-2 – ar galimus jo pirmtakus – su Uhano Virusologijos institutu, kuriame ir yra tyrinėjami šikšnosparnių platinami koronavirusai.
„Pagrindiniu šaltiniu galėjo tapti darbuotojas, kuris virusu užsikrėtė darbe, o vėliau grįžo namo, – teigia Kirbio instituto Sidnėjuje virusologas Stuartas Turville‘as. – Tačiau tokių ankstyvų duomenų niekur nėra“.
Kad ir koks išsamus atrodo naujausias tyrimas, nuotėkio iš laboratorijos scenarijaus taip pat negalima visiškai atmesti – o tai palieka daug vietos abejonėms. Net ir PSO atliktas tyrimas nebuvo pakankamai įtikinantis.
„Joks vienkartinis tyrimas nesuteiks visų reikiamų atsakymų“, – dar šių metų kovą, kai PSO išleido pirmąją detalią ataskaitą apie SARS-CoV-2 viruso kilmę, aiškino PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Dauguma ekspertų sutinka, jog logiškiausia manyti, kad pradžioje virusas egzistavo tarp gyvūnų, o vėliau persikėlė į žmones ir natūraliai prie jų prisitaikė.
Vis dėlto, imunologas Nikolai'us Petrovsky iš Flinderso universiteto (Australija) tuo nėra toks įsitikinęs – ir teigia, jog „naujoji analizė suteikia labai mažai įtikinamų argumentų“ bei jokių išvadų.
„Tikroji viruso kilmė vis dar išlieka atviru klausimu – tai gali būti ir natūraliai tarp gyvūnų nutikęs reiškinys, ir nelaimingas atsitikimas laboratorijoje“, – teigia N.Petrovsky.
„Sprendžiant iš to, kokius duomenis turime šiandien, nė vienas scenarijus negali būti pilnai įrodytas arba paneigtas.“
Kiti ekspertai tyrimą ir jo išvadas palaiko stipriau. Infekcinių ligų epidemiologas Jamesas Woodas iš Kembridžo universiteto sako, kad tyrime „buvo atsižvelgta į neapibrėžtumą, kuris visuomet išlieka retrospektyviuose tokio pobūdžio tyrimuose, taip pat pažymėta, kad negalima visiškai atmesti laboratorinės avarijos – tačiau tai mažai tikėtina, palyginus su kilme, siejama su žmonių ir gyvūnų kontaktais“.
Tyrėjų teigimu, istoriniai kitų vadinamųjų zoonotinių virusų, kurie perėjo iš gyvūnų į žmones, duomenys yra dar vienas įrodymas, patvirtinantis SARS-CoV-2 gyvūninę kilmę.
„Visi ankstesni žmogiškieji koronavirusai yra zoonotinės kilmės, kaip ir didžioji dauguma žmogiškųjų virusų“, – rašo jie, prieš pripažindami, kad tikslaus gyvūninio koronaviruso šaltinio gali niekada nepavykti surasti, kas greičiausiai ir įpūtė laboratorinio nutekėjimo teoriją.
„Iš tiesų, daugelio gerai žinomų žmogaus patogenų, įskaitant Ebolos virusą, hepatito C virusą, poliomielito virusą ir [kitus] koronavirusus, gyvulinė kilmė dar nenustatyta“, – rašo mokslininkai.
Tačiau keli dalykai pakankamai tikri: sąmokslo teorijos ir gandai pavojingi, net mirtini, ir mes turime pasimokyti iš šios pandemijos, kad apsisaugotume nuo kitos..
Tyrimas skelbiamas „Zenodo“ duomenų bazėje.
Parengta pagal „Science Alert“.
