Pasaulyje tebesiaučiant COVID-19, kyla kito viruso banga, besitaikanti į vaikus

Jungtinės Karalystės ligoninėse daugėja vaikų, kenčiančių nuo sunkių kvėpavimo takų infekcijų. Tarp jų – ir nesezoninės infekcijos, vadinamos respiraciniu sincitiniu virusu (RSV) augimas tarp jaunesnių nei dviejų mėnesių kūdikių.

 Kas trečiam vaikui RSV gali sukelti bronchiolitą – bronchiolių uždegimą, dėl ko mažiesiems pacientams pasireiškia pakilusi temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas, kai įkvepiant orą dažnai girdimas švokštimas.<br> 123rf nuotr.
 Kas trečiam vaikui RSV gali sukelti bronchiolitą – bronchiolių uždegimą, dėl ko mažiesiems pacientams pasireiškia pakilusi temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas, kai įkvepiant orą dažnai girdimas švokštimas.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 29, 2021, 9:11 AM, atnaujinta Jul 29, 2021, 9:25 AM

To rezultatas – daugėja hospitalizacijų dėl bronchiolito: plaučių uždegimo, panašaus į bronchitą.

Taigi kodėl RSV, laikomas žiemos liga, įsisiautėjo 2021 m. vasarą?

Paprasčiau kalbant, apribojimai, kurie buvo skirti kovai su COVID-19 plitimu, paveikė ir kitus kvėpavimo takų virusus. Bet dabar, kai daugelis šalių naikina šiuos apribojimus, daugelis kvėpavimo takų ligų vėl ima plisti.

RSV yra įprastas kvėpavimo takų patogenas – ir iš tiesų toks dažnas, kad per pirmus dvejus savo gyvenimo metus jo sukeliama liga esame persirgę beveik visi. Daugumai žmonių šis virusas sukelia sąlyginai lengvą ligos formą, panašią į stiprų peršalimą, slogą ir kosulį. Šie simptomai be specialaus gydymo paprastai praeina per savaitę ar dvi.

Tačiau maždaug kas trečiam vaikui RSV gali sukelti bronchiolitą – bronchiolių uždegimą (bronchiolės yra mažyčiai vamzdeliai mūsų plaučiuose). Tai susilpnina kvėpavimo takus, o mažiesiems pacientams pasireiškia pakilusi temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas, kai įkvepiant orą dažnai girdimas švokštimas.

Nors bronchiolitu dažnai galima susidoroti vartojant daugiau skysčių ir geriant paracetamolį, kartais tai gali virsti ir rimta liga. Jei jauno žmogaus kvėpavimas tampa labai sunkiu, simptomai gali pablogėti: temperatūra gali viršyti 38 laipsnius šilumos, lūpos gali pamėlynuoti, o kvėpavimas – smarkiai pasunkėti. Daugelis tėvų dėl to pagrįstai priima sprendimą vežti vaiką į ligoninę.

Kelių mėnesių kūdikiai yra jautriausi hospitalizacijai dėl susilpnėjusių kvėpavimo takų.

Ir nors daugelį atvejų jį galima sukontroliuoti, bronchiolitas kartais gali būti ir mirtinas. Kasmet visame pasaulyje dėl bronchiolito hospitalizuojama maždaug 3,5 milijono vaikų – ir maždaug 5 procentai šių atvejų, deja, baigiasi mirtimi.

Uždelsta banga

Panašu, kad priemonės prieš COVID-19 – tokios kaip dažnesnis rankų plovimas, kaukių dėvėjimas ir artimų kontaktų sumažinimas – labai efektyviai paveikė ir 2020-21 metų žiemos gripo sezoną.

Tas pats pasakytina ir apie RSV – tyrimai parodė, kad šiaurės pusrutulio šalyse dėl bronchiolito hospitalizuota 84 procentais mažiau ligonių nei ankstesniais metais. Dramatiškas kritimas užfiksuotas ir Australijoje.

Tačiau dabar vyksta priešingas procesas – ir tai liečia paskutiniais metais gimusius vaikus, kurie, kol buvo taikomi apribojimai, nebuvo susidūrę su daugeliu kvėpavimo takų virusų.

Nežinoma, kodėl vieniems RSV užsikrėtusiems vaikams simptomai pasireiškia nestipriai, o kitiems būna sunkūs. Yra nustatyta daug rizikos veiksnių, susijusių su sunkia RSV ligos forma – įskaitant amžių (vieno mėnesio kūdikiai susiduria su didžiausia rizika), lytį (berniukams rizika yra statistiškai didesnė nei mergaitėms), aplinkos veiksnius (tokius kaip buvimą šalia rūkančiųjų) pagrindines plaučių ligas ir kai kuriuos genetinius veiksnius.

Vis dėlto nepaisant šių žinių, vis dar neįmanoma tiksliai nustatyti, kuriems vaikams išsivystys bronchiolitas. Tačiau kai kuriose šalyse sunkią ligos formą rizikuojantys individai nustatomi pagal šiuos jau minėtus rizikos faktorius, ir jiems taikomi profilaktiniai gydymo metodai.

Kaip ir visų infekcijos sukėlėjų atveju, pagrindinis būdas įveikti infekciją yra tvirtas imuninis atsakas. Žinoma, kad didelis kiekis neutralizuojančių antikūnų (įskaitant motinos antikūnus ir antikūninius vaistus, pvz., palivizumabą) apsaugo nuo sunkios ligos formos.

Vis dėlto imunitetas prieš RSV nėra itin ilgalaikis, nes dauguma mūsų per visą savo gyvenimą nuolat susiduriame su reinfekcija (pakartotiniu užkrėtimu). Būtent dėl šios priežasties šiuo metu nuo šios ligos dar nėra vakcinų.

Be to, bandant įveikti infekciją, mūsų imuninė sistema kartais gali pakenkti mūsų pačių organizmui. Nustatyta, kad sergant RSV tam tikri imuniniai atsakai sustiprina ligos sunkumą ir yra susiję su astmos išsivystymu.

Bet koks RSV gydymas ar vakcina turi padėti sunaikinti infekciją, tačiau nesukeliant neigiamų poveikių. Kaip sako Karalienės universiteto Belfaste (Airija) virusologė Grace C.Roberts, anksčiau buvo padaryta klaidų – ankstesnės RSV vakcinos bandymai, atlikti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, nulėmė sunkius vaikų susirgimus.

Tačiau kadangi RSV imunitetas yra kur kas geriau ištirtas ir žinomas, ir kuriamos naujos vakcinos. Keletas šiuo metu jau yra klinikinių tyrimų stadijoje ir tikimasi, kad galiausiai nuo RSV sukeliamo bronchiolito pavyks apsaugoti visus vaikus.

Parengta pagal „The Conversation“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.