Senovės Japoniją galima suskirstyti į tris pagrindinius laikotarpius: Jomono (nuo 13 000 iki 300 m. pr.m.e) – laikotarpį, kai nedidelė medžiotojų-rinkėjų, išmanančių ir keramiką, populiacija gyveno tik saloje, persidengiantį su Yayoi laikotarpiu (nuo 900 m. iki 300 m. pr.m,e.), kai ūkininkai migravo į Japoniją iš Rytų Azijos ir vystė žemės ūkį – bei Kofuno laikotarpį (300–700 m.), kai pradėjo formuotis šiuolaikinė Japonija.
Ankstesni tyrimai parodė, kad dviejų pagrindinių šiuolaikinių japonų populiacijų genetiniai protėviai buvo medžiotojai-rinkėjai, gyvenę Jomono laikotarpiu, ir ūkininkai, kurie migravo į Japoniją Yayoi laikotarpiu. Dabar senoviniuose kauluose rasta DNR atskleidė trečią genetinę kilmę, susiformavusią Kofuno laikotarpiu – kai grupė nežinomų žmonių atkeliavo į Japoniją, naujame tyrime praneša mokslininkai.
„Labai džiaugiamės savo išvadomis apie trišalę Japonijos populiacijų struktūrą, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Dublino Trejybės koledžo medicinos mokyklos docentas Shigeki Nakagome. – Manome, kad mūsų tyrimas aiškiai parodo genomikos galią atskleisti naujus protėvius, kurių nebuvo galima pamatyti vien remiantis šiuolaikiniais duomenimis“.
Neaiški kilmė
Jomono laikų medžiotojai-rinkėjai pirmą kartą galėjo pasirodyti Japonijoje jau prieš 20 000 metų – ir tūkstančius metų sudaryti nedidelę maždaug 1000 individų populiaciją, sako Sh.Nakagome. Esama įrodymų, kad žmonės Japonijoje gyveno dar ir prieš 38 000 metų, vėlyvajame paleolite – tačiau apie šiuos žmones žinoma nedaug, sakoma pranešime.
„Ilgametė hipotezė yra ta, kad jie buvo Jomono laikų protėviai“,- teigia Nakagome. Tai reiškia, kad vėlyvojo paleolito žmonės prieš maždaug 16 000 metų galėjo tapti Jomono laikotarpio žmonėmis.
Kitas galimas paaiškinimas yra tas, kad Jomono žmonės kilę iš Rytų Azijos ir kirto Korėjos sąsiaurį, kai jis paskutinio ledynmečio metu buvo užšalęs – maždaug prieš 28 000 metų, teigiama pareiškime.
„Tačiau ar šios hipotezės teisingos, ar ne, lieka nežinoma, nes Japonijoje trūksta paleolito laikų genomų“, – sako Sh.Nakagome.
Yayoi laikotarpio pradžioje nutiko žemės ūkio patirties turinčių žmonių antplūdis iš Kinijos ar Korėjos. Šie žmonės Japoniją supažindino su ūkininkavimu, dėl ko susiformavo pirmosios socialinės klasės ir žemės nuosavybės samprata.
Yayoi laikotarpis perėjo į Kofuno laikotarpį, kurio metu atsirado pirmieji politiniai lyderiai ir susikūrė viena tauta, kuri vėliau tapo šiuolaikine Japonija. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar Kofuno transformacija buvo trečiosios masinės migracijos rezultatas, ar tik natūralus Yayoi laikotarpio tęsinys.
„Kultūriniai perėjimai galėjo įvykti be genetinių pokyčių, – sako Sh.Nakagome. – Net jei dviejuose laikotarpiuose kultūros atrodo labai skirtingos, tai nereiškia, kad šis procesas susijęs su genų srautu“.
Ankstesni tyrimai siūlė versiją apie trečiąjį to meto imigrantų genetinį indėlį, tačiau iki šiol niekas negalėjo ištirti Kofuno laikų žmonių DNR, kad tuo būtų įsitikinta.
Trūkstama grandis
Naujajame tyrime Sh.Nakagome ir jo komanda išanalizavo 12 individų iš visos Japonijos genomus. Devyni datuojami Jomono laikotarpiu, o trys – Kofuno laikotarpiu, todėl tai buvo „pirmasis tyrimas, kurio metu buvo gautos pilnos Kofuno laikotarpio žmonių genetinės sekos“.
Rezultatai atskleidė, kad, kaip ir prognozuota anksčiau, Kofuno laikotarpiu į šalį migravo trečia genetiškai atskira japonų protėvių grupė. Šie protėviai buvo kilę iš Rytų Azijos ir greičiausiai buvo haniai iš senovės Kinijos, sako Sh.Nakagome.
„Haniai yra genetiškai artimi senovės Kinijos žmonėms, gyvenusiems prie Geltonosios upės ar Vakarų Liao upės, o taip pat šiuolaikinėms populiacijoms, įskaitant tudzius, še ir miao, – teigia Trejybės koledžo medicinos mokyklos mokslininkas. – Manome, kad šie imigrantai atvyko iš daugmaž šių regionų“.
Šio tyrimo išvados nelabai stebina kitus istorikus, kurie įtarė, kad ši trečioji japonų protėvių grupė tikrai egzistavo.
„Archeologiniai įrodymai jau seniai demonstruoja tris migracijos etapus, tačiau paskutinis iš esmės buvo ignoruojamas – sako Kembridžo universiteto Japonijos istorijos profesorius Mikaelis Adolphsonas, kuris šiame tyrime nedalyvavo.- Ši nauja išvada patvirtina tai, ką daugelis mūsų žinojo – tačiau gerai, kad dabar gauname įrodymų ir iš medicinos srities“.
Tyrimo išvados taip pat parodė, kad dauguma šiuolaikinių japonų populiacijos genų yra kilę iš Rytų Azijos – visa tai susiformavo per tris pagrindinius genetinio maišymosi laikotarpius.
Tačiau tyrimas neatskleidžia, ar Rytų Azijos žmonių migracija prisidėjo prie perėjimo iš ūkininkavimo į imperinę valstybę Kofuno laikotarpiu.
„Palaikai, iš kurių buvo sekvenuoti Kofuno individų genomai, nebuvo palaidoti rakto skylutės formos piliakalniuose [skirtuose tik aukšto rango asmenims] – o tai reiškia, kad jie buvo žemesnio rango žmonės, – pastebi Sh.Nakagome. – Norėdami pamatyti, ar šie Rytų Azijos protėviai vaidino pagrindinį vaidmenį kultūriniame perėjime, turime sekvenuoti aukštesnio rango žmonių DNR“.
Sh.Nakagome ir jo komanda teigia besidžiaugiantys galėdami patvirtinti naują Japonijos istorijos dalį ir tikisi, kad tyrimo išvados atvers duris tolesniems atradimams. „Svarbu žinoti, iš kur mes kilome, o taip pat unikalią mūsų pačių protėvių istoriją“, – teigia jis.
Tyrimas paskelbtas moksliniame leidinyje „Science Advances“.
Parengta pagal „Live Science“.
