Naujajame tyrime pranešama, kad „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto COVID-19 vakcinos tyrimo metu padaryta dozavimo klaida leido nustatyti naują dozės dydį.
Atliekant „AstraZeneca“ vakcinos tyrimą, kai kuriems žmonėms per klaidą buvo suleista pusė pirmosios vakcinos dozės, o po to – visa antroji dozė. Paradoksalu, bet tyrimas parodė, kad savanoriai, gavę mažesnę pirmosios injekcijos dozę, buvo geriau apsaugoti nuo COVID-19 nei tie, kurie gavo dvi pilnas dozes.
Tačiau nebuvo aišku, ar mažesnės dozės vakcinos poveikis pagerėjo dėl pačios dozės, ar dėl to, kad žmonės, gavę mažesnę dozę, taip pat turėjo ilgesnį laiko tarpą tarp pirmosios ir antrosios vakcinos – vadinamąjį ilgesnį pirminio stiprinimo (angl. prime boost) intervalą.
Šiaurės vakarų universiteto (JAV) Feinbergo medicinos mokyklos mokslininkai ištyrė SARS-CoV-2 vakcinos pagrindinės dozės poveikį pelėms – ir nustatė, kad mažesnė pirmoji dozė, po kurios buvo suleista visa stiprinamoji dozė, gerokai pagerino SARS-CoV-2 vakcinos veiksmingumą. Tyrimo metu nustatyta, kad po sustiprinamosios injekcijos pelėms susikūrė daugiau antikūnų ir T ląstelių, todėl jų imuninis atsakas prieš SARS-CoV-2 buvo daug stipresnis.
Kelia abejones dėl „dozės didinimo“ idėjos vakcinų tyrimuose
Vakcinų klinikiniuose tyrimuose naudojamas vadinamasis dozės didinimo metodas, kai vienam asmeniui tiek pirmajam, tiek antrajam skiepui skiriama mažesnė dozė; antram asmeniui skiriamos didesnės dozės, ir t.t.
„Norima įsitikinti, kad vakcina yra saugi, todėl mokslininkai, siekdami nustatyti „aukso gyslos zoną“, naudoja dozės didinimą: kokia yra mažiausia vakcinos dozė, kurią galima suleisti žmogui ir kuri vis dar sukelia gerą imuninį atsaką?“ – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Feinbergo universiteto mikrobiologijos bei imunologijos docentas Pablo Penaloza-MacMasteris.
Šiaurės vakarų universiteto tyrime buvo naudojama ne originali „AstraZeneca“, bet panaši vakcina – adenoviruso 5 serotipo vakcina, panaši į Kinijos sukurtą „CanSino“ ir rusišką „Sputnik V“. P.Penaloza-MacMaster teigė, kad šiuo metu jų atliekamuose iRNR vakcinų tyrimuose irgi nagrinėjamas šis dozavimo režimas.
Kodėl mažesnė/standartinė dozė veikė geriau?
„AstraZeneca“ tyrime dalyviams, gavusiems pilną pirmąją dozę, antroji dozė buvo paskirta praėjus maždaug 3-4 savaitėms po pirmosios injekcijos – o dalyviams, gavusiems mažesnę dozę, intervalas iki antrosios dozės buvo daug ilgesnis. Šiaurės vakarų universiteto tyrime šis pailgintas intervalas buvo pakartotas su pelėmis – ir taip pat pranešta, kad toks pailgintas intervalas pagerina imuninį atsaką.
„Ilgesnis intervalas tarp pirminio ir pakartotinio skiepijimo leidžia imuninei sistemai pailsėti ir subręsti taip, kad po pakartotinio skiepijimo imuninis atsakas galėtų labiau sustiprėti, – sako P.Penaloza-MacMaster. – Kuo ilgiau palauksite prieš stiprinamąjį skiepą, tuo geresnis bus antrinis imuninis atsakas“.
Tačiau, pasak jo, tai gali būti ir rizikingas žaidimas – nes ilgesnis laukimas gali padidinti ir galimybę užsikrėsti virusu.
„Kilus pandemijai, etiškai sudėtinga pratęsti pirminio stiprinimo intervalą – nes reikia, kad žmonės kuo greičiau būtų pilnai apsaugoti, – sako mokslininkas. – Tačiau šis metodas gali būti naudingas, nes ilgainiui pagerina imuninio atsako ilgaamžiškumą ir stiprumą, o tai gali būti naudinga ne tik SARS-CoV-2 vakcinoms, bet ir kitiems skiepams“.
Mokslininkų komanda taip pat pastebėjo panašų teigiamą poveikį sumažinus eksperimentinės ŽIV vakcinos dozes – vakcinos, sukurtos naudojant adenovirusinį vektorių – todėl galima manyti, kad šiuos rezultatus galima pritaikyti ir kitoms vakcinoms.
Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Science Immunology“.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
