„Pasiskiepiję žmonės neplatina viruso tiek, kiek nepasiskiepiję. Nė iš tolo“, – teigia ji. Vakcinos pirmiausia apsaugo nuo užkrėtimo, sako specialistė.
„Tarkime, kad pasiskiepijęs ir nepasiskiepijęs asmuo stovi vienas šalia kito, ir abu yra veikiami tokio paties viruso kiekio, tą patį laiko tarpą. Virusas patenka į abiejų žmonių nosies ertmę. Kas vyksta toliau, priklauso nuo to, ar asmuo pasiskiepijęs, ar ne“, – aiškina mokslininkė.
Jos teigimu, nepasiskiepijusiame asmenyje viruso dalelės bando įsiskverbti į ląsteles. Patekusi į ląstelę, viruso dalelė pradeda sparčiai daugintis. Kad žmogus taptų užkrečiamu, reikia tam tikro viruso dalelių kiekio. Virusas pasiekia šią ribą ir žmogus pradeda perduoti virusą kitiems – bet prieš pasireiškiant ligos simptomams, asmuo jau 24-48 valandas yra užkrečiamas.
Tuo tarpu pasiskiepijusiame asmenyje viruso dalelės bando rasti tinkamas ląsteles, į kurias galėtų įsiskverbti, tačiau imuninė sistema (ypač neutralizuojantys antikūnai) atpažįsta virusą ir greitai jį sunaikina. „Svarbu tai, kad virusas sunaikinamas dar prieš patekdamas į nešiotojo ląsteles – todėl negali daugintis. Kadangi virusas negali daugintis, pasiskiepijęs asmuo netampa užkrečiamu. Šis reiškinys vadinamas „sterilizuojančiu imunitetu“, kuris pirmiausia užkerta kelią infekcijai. Sterilizuojantį imunitetą įgyja ne visi, tačiau COVID-19 vakcinos padeda maždaug 50-75 proc. sumažinti pirminės infekcijos riziką, – teigia K.Jetelina. Tai turi didžiulį poveikį viruso perdavimui bendruomenėje. Neįmanoma perduoti infekcijos, kuria niekada nesusirgote“.
Mažesnis perdavimas proveržių atvejais
Tačiau vakcinos nėra tobulos. Kai kuriems asmenims (ypač tiems, kurie dirba darbus, susijusius su padidinta viruso ekspozicija – pavyzdžiui, sveikatos priežiūros srityje) vakcinos sukeltas imunitetas nesugeba sulaikyti visų viruso dalelių, prieš jam aptinkant ir įsiveržiant į žmogaus ląstelę. Kai virusas patenka į ląstelę, jis pradeda daugintis ir pridaugina tiek viruso dalelių, kad net ir pasiskiepijęs asmuo tampa užkrečiamu. Tokiais atvejais šis asmuo paprastai suserga besimptome liga – tačiau kai kuriais atvejais susergama nuo lengvos iki sunkios ligos formos.
Tačiau vakcina vis tiek veikia – todėl pasiskiepiję, bet susirgę, vis tiek yra mažiau užkrečiami nei nepasiskiepiję. Vakcinos veikia dviem būdais, dėsto K.Jetelina.
„Pirma, greičiau pašalina virusą. Pasiskiepijusieji užkrėsti gali daug mažiau dienų, nei nepasiskiepijusieji (vidutiniškai 3-6 dienas, palyginus su 13-18 dienų, delta atmainos atveju). Iki šiol tokius įrodymus pateikė trys tyrimai: vienas Singapūre, vienas tarp NBA žaidėjų ir vienas Jungtinėje Karalystėje, paskelbtas žurnale „Lancet“. Kuo greičiau virusas išvalomas iš sistemos, tuo mažiau jis perduodamas“, – pasakoja mokslininkė.
Antra, skiepai sumažina infekcinių viruso dalelių skaičių. „Pirmąsias kelias dienas sergantys pasiskiepijusieji asmenys turi tiek pat viruso dalelių (angl. viral load, red. past.), kiek ir nepasiskiepiję, tačiau viruso dalelės nėra tas pat, kas infekcinės dalelės. Paskiepijusieji turi mažiau infekcinių viruso dalelių nei nepasiskiepijusieji. Pavyzdžiui, atliekant tyrimą su sveikatos priežiūros darbuotojais, pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių viruso dalelių skaičius buvo vienodas. Tačiau pasiskiepijusiųjų infekcinių viruso dalelių tyrimų rezultatai buvo 69 proc. teigiami – palyginus su 85 proc. nepasiskiepijusiųjų. Tai pastebėta ir kitame tyrime Kinijoje. Kuo mažiau infekcinių viruso dalelių turime, tuo mažiau virusas perduodamas“, – aiškina epidemiologė.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad dauguma pasiskiepijusių žmonių, net jei užsikrėstų, neplatintų viruso. Vadinamaisiais proveržio atvejais – kai užsikrečia pasiskiepiję asmenys – vakcinos užtikrina mažesnį viruso užkrečiamumą, ir dar trumpiau trunkančią užkrėtimo stadiją. Kartu taip gerokai sumažinamas viruso perdavimas.
Stiprinančioji dozė dar labiau sumažina perdavimą
Nenuostabu, kad stiprinančioji dozė mažina infekcijos plitimą – nes padidina neutralizuojančių antikūnų kiekį, sako K.Jetelina. Pasak jos, antikūnų papildymas padidina tikimybę, kad infekcijos bus išvengta – ir, tikėtina, proveržio atvejais padeda greičiau išvalyti virusą iš sistemos.
Praėjusią savaitę pirmą kartą paskelbta išankstinė tyrimo publikacija, kuriame šis reiškinys buvo įvertintas. „Tyrime buvo daug matematinių modelių, tačiau iš esmės sustiprinančioji dozė turėjo nemažą poveikį mažinant pavienių asmenų užsikrėtimą. Dėl šios priežasties stiprinančioji dozė 21-66 proc. sumažino perdavimą bendruomenėje“, – pasakoja epidemiologė.
O kaip dėl infekcijos sukelto („natūralaus“) imuniteto?
Kai kurie nepasiskiepiję asmenys, persirgę COVID-19, taip pat turi imuninį atsaką. Tai reiškia, kad jie taip pat turi neutralizuojančių antikūnų, todėl jų organizmas veikia panašiai kaip ir pasiskiepijusiųjų: užkerta kelią infekcijai ir taip blokuoja koronaviruso perdavimą.
„Problema ta, kad tokiu atveju atsakas nėra garantuotas, – sako mokslininkė. – Pavyzdžiui, žmonės, persirgę besimptome arba lengva liga, gali nesusikurti pakankamai stipraus atsako prieš susirūpinimą keliančius koronaviruso variantus – tačiau žmonės, kurie perserga sunkia forma (t.y. yra hospitalizuojami), tokį atsaką įgauna. Jei jiems nesusikuria imuninis atsakas, jie neturi pakankamai neutralizuojančių antikūnų, kad apsisaugotų nuo pakartotinės infekcijos ir viruso perdavimo“, – aiškina K.Jetelina.
Ji pasakoja, kad jei nepasiskiepijusiam žmogui susidaro imuninis atsakas, jo suteikiamos apsaugos trukmė taip pat nevienoda. Plačiąja prasme infekcijos sukeltas imunitetas trunka ne trumpiau kaip 90 dienų ir ne ilgiau kaip 5 metus. „Bet matematiniais modeliais nustatyta, kad vidutiniškai žmonės imunitetą prieš SARS-CoV-2 išlaiko 16 mėnesių“, – sako Teksaso universiteto epidemiologė.
Dėl šios priežasties nepasiskiepijusieji pakartotinai užsikrečia daug dažniau. Dviejuose recenzuotuose tyrimuose nustatyta, kad infekcijos sukelto imuniteto atvejais pakartotinio užsikrėtimo dažnis yra 2,5-5 kartus didesnis – palyginus su vakcinos sukeltu imunitetu (tyrimai – čia ir čia).
Apibendrinimas
„Dauguma pasiskiepijusių žmonių neplatins viruso, nei jei susidurs su juo. Proveržio atvejais vakcinos užtikrina mažesnį infekcinių viruso dalelių kiekį, ir be to, žmogus užkrečiamas būna trumpesnį laiką. Pilnai paskiepyti žmonės kelia mažą arba jokios grėsmės perduodant virusą bendruomenėje. Taip pat padeda ir stiprinančiosios vakcinos. O asmenys, turintys infekcijos sukeltą imunitetą, gali padėti – arba nepadėti – mažinti koronaviruso perdavimą“, – apibendrina K.Jetelina.
