Kauno klinikų teigimu, „COVend“ tyrimas bus vykdomas su užsienio partneriais, į jį planuojama įtraukti apie 30 ligoninės pacientų. Tyrime bus naudojamas vienas vaistas, jo gamintojas nėra nurodomas, pasak klinikų, dėl konfidencialumo susitarimų.
Ligoninė – viena iš 17 partnerių
Projekto vadovės Kauno klinikose, gydytojos anesteziologės reanimatologės Vilmos Traškaitės-Juškevičienės teigimu, vykdant šiuos tyrimus Lietuva viena pirmųjų pasaulyje savo pacientams galės pasiūlyti biologinį vaistą patogeneziniam COVID-19 ligos gydymui ir taip galės prisidėti prie „reikšmingo atradimo“.
„Galime pasidžiaugti, kad apie COVID-19 vaistus skaitysime ne tik tarptautinės spaudos antraštėse, bet galėsime padėti ir Kauno klinikų pacientams“, – teigė ji.
„COVend“ projekto, kuris truks 36 mėnesius, iniciatorius ir koordinatorius – Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugija (angl. European Society of Anaesthesiology and Intensive Care, ESAIC). Tyrime dalyvaus aštuonios Europos šalys: Prancūzija, Vokietija, Italija, Vengrija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, o naujasis medikamentas bus skiriamas dvylikoje klinikinių centrų.
Oficialiame „COVend“ projekto tinklalapyje nurodoma, kad tarp 17 projekto partnerių yra aukštosios mokyklos, mokslo, gydymo įstaigos, duomenų analize užsiimančios įmonės, taip pat Austrijos farmacijos kompanija „F4 Pharma“.
Pasak Kauno klinikų, Prancūzijoje šis vaistas jau buvo išbandytas ir gauti „daug žadantys rezultatai“.
Vaisto tyrimo biudžetas – 10 milijonų eurų.
Tikisi išgelbėti gyvybes
Kauno klinikose visos pandemijos metu gydomi sunkiausių būklių pacientai, sergantys COVID-19 liga. Naujasis vaistas bus skiriamas sergant vidutinio sunkumo COVID-19 liga, kai pacientas gydomas stacionare, jam pasireiškia papildomo deguonies poreikis, tačiau dar nereikalinga intensyvioji terapija.
Kauno klinikų COVID-19 Antrojo skyriaus vadovė Neringa Vagulienė sako, kad pagrindinis projekto tikslas – sustabdyti COVID-19 ligos progresavimą ir tolesnį pacientų būklės blogėjimą. Ji tikisi, kad nauji vaistai „padės užkirsti kelią šios ligos progresavimui ir leis išgelbėti ne vieną gyvybę“.
Tuo metu V. Traškaitė-Juškevičienė paaiškina, kad vaistas veikia endotelį, t.y. vidinį kraujagyslių sienelių sluoksnį, kurį tiesiogiai ir netiesiogiai paveikia SARS-CoV-2 virusas. Progresuojant ligai, išskiriami uždegimą skatinantys citokinai ir kraujo krešėjimą skatinančios molekulės.
„Didelės endotelio pažaidos – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pacientų būklės blogėjimą ir mirtį. Medikamentas pasižymi endotelį apsaugančiomis savybėmis ir slopina endotelio uždegimą sukeliantį procesą, mažina kapiliarų pralaidumą. Sustabdžius ligos progresavimą, pacientas pradeda greičiau sveikti, sumažėja intensyviosios terapijos gydymo poreikis, o tai svarbu ne tik pacientams, bet ir visai sveikatos priežiūros sistemai“, – teigia V. Traškaitė-Jukševičienė.
Vaistus kuria ir kiti
Klinikos pažymi, kad tai jau ketvirtasis Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijos programos „Europos Horizontai“ finansuojamas projektas klinikose per pastaruosius dvejus metus. 2021-2027 metas iš viso numatyta finansuoti 11 mokslinių tyrimų ir inovacinių projektų kovai su koroanvirusu, tam Europos Komisija ketina skirti 120 mln. eurų.
Vaistus, galinčius užkirsti kelią sunkioms COVID-19 formoms, paskelbė sukūrusios JAV kompanijos „Merck“ ir „Pfizer“, apie daug žadančius savo vaisto klinikinius tyrimus prieš kelias dienas skelbė ir anglų bei švedų farmacijos milžinė „AstraZeneca“.
