– Jūsų įmonė užsiima mikroorganizmų, skirtų naudoti žemės ūkyje, auginimu, tad papasakokite konkrečiau, kas yra tas mikroorganizmų panaudojimas žemės ūkyje ir kokia jo esmė?
– Mes iš mikroorganizmų išskiriame ir žemės ūkiui kuriame naujus preparatus. Tie mikroorganizmai dažniausiai yra bakterijos ir grybai, tad tarp mūsų gaminamų produktų du yra bakteriniai ir vienas grybinis. Čia turime omenyje mikroskopinius grybus – nes jie skiriasi nuo tų, kurių ieškome miške.
Kadangi mikroorganizmai plika akimi nematomi – veikia žemėje – tai jų pagrindinis tikslas yra atstatyti disbalansą, kuris yra įsivyravęs žemės ūkyje ir nualintuose pasėliuose, palengvinti įsisavinimą tų medžiagų, kurių augalai negali įsisavinti, arba kovoti su įsivyravusiais patogenais (ligų sukėlėjais).
– Ar galima būtų sakyti, kad mikroorganizmai yra tam tikras trąšų pakaitalais, ar tai visai kas kita?
– Tai visai kas kita. Mikroorganizmai nėra trąšų pakaitalas – jie padeda įsisavinti tas trąšas, kurios dirvožemyje yra natūraliai. Pavyzdžiui, kalio ir fosforo dirvožemyje yra daug, tačiau jis yra netirpioje formoje, tad augalai negali jų įsisavinti. Tam reikalingi mikroorganizmai, kurie ištirpintų tas neprieinamas formas, ir augalas galėtų jas įsisavinti.
Taip pat, jei ūkininkai naudoja azotines trąšas, baterijos neleidžia šioms trąšoms taip greit išsiplauti iš dirvožemio. Azoto atveju, žinoma, yra azoto fiksacija iš oro – tai reiškia, kad tas neprieinamas, ore esantis azotas bakterijomis yra fiksuojamas ir po to perteikiamas augalui. Šiuo atveju, galbūt ir būtų galima teigti, kad tai yra trąšų pakaitalas, bet tik iš dalies.
– Į mikrobiologijos panaudojimą žemės ūkyje jau investavo kai kurie chemijos pramonės gigantai, tad galima manyti, kad jis jau įgauna pagreitį. O kaip yra Lietuvoje, ar žemės ūkyje mikroorgnizmų naudojimas irgi populiarus?
– Kasmet jis vis labiau populiarėja, ūkininkai ir patys vis labiau domisi, ieško sprendimo būdų, kaip kompensuoti tas pabrangusias trąšas. Daugelis pastebėjo, kad norint gauti tą patį derlių, reikia panaudoti vis daugiau trąšų arba kitų cheminių produktų. Tad nemaža dalis ūkininkų gręžiasi į mikrobiologinę pusę, siekdami, kad dirvožemis apsivalytų nuo grybinių ligų ir kad naudojant tas trąšas, kurios įprastai naudojamos, būtų pasiektas didesnis efektyvumas.
Mikroorganizmų naudojimą šiemet dar labiau paskatino trąšų brangimas. Ūkininkai mato, kad tai yra ateitis, o mes stengiamės neatsilikti – kuriame, tobuliname produktus, kad jie ūkininkams duotų kuo didesnę naudą.
– Ar mikroorganizmų panaudojimas žemės ūkyje yra aplinkai draugiškas?
– Žinoma, kadangi naudojant mikroorganizmus trąšos yra efektyviau įsisavinamos, savaime suprantama, kad ūkininkui tų trąšų naudoti reikia mažiau, tad ir jų gamyboje neišskiriama tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Taip pat mikroorganizmų naudojimas mažina maisto medžiagų – pavyzdžiui, kalio, fosforo arba azoto – ištekėjimą į vandenis, dėl kurio kyla tokios ekologinės problemos, kaip vandens žydėjimas. Faktas, kad tai yra daug sveikiau dirvožemiui ir gamtai.
Taip pat grybiniai produktai po derliaus nuėmimo leidžia organines liekanas paversti humusu, tad ta sukaupta augalo anglis ne iškeliauja į atmosferą, o yra kaupiama dirvožemyje. Dėl to ir dirvožemis tampa derlingesnis, tos maisto medžiagos, sukauptos augale, vėl yra panaudojamos ir ciklas užsisuka. Tad einama link natūralaus auginimo, kai papildomų trąšų ir chemijos reikia vis mažiau, ir yra praktikuojamas labiau ekologiškas ir tvaresnis ūkininkavimas.
– Nurodėte nemažai privalumų. Bet ar yra trūkūmų?
– Mikroorganizmus gaminame sporiniu pavidalu, kad juos būtų lengva panaudoti ir ūkininkams nereikėtų atsižvelgti, ar dabar drėgna, sausa ar saulėta – tad pats panaudojimo būdas yra patogus ir ūkininkui naudingas. Bet, kalbant apie trūkumus, galima įvardinti tai, kad dažniausiai ūkininkai išbėrę trąšas jau po keleto dienų mato efektą, o mikrobiologija veikia per ilgesnį laikotarpį, tad po dviejų dienų poveikis dar nėra matomas. Tad tai labiau psichologinis trūkumas, kad efektas pastebimas ne iškart, o tik užaugus derliui.
– Ar mikroorganizmų naudojimas – brangus dalykas?
– Tai tikrai nėra brangu, nes pagal bandymus tiek pas ūkininkus, tiek pagal tiksliuosius bandymus žemės ūkio institutuose matome, kad tai, ką ūkininkas įdeda, jam ir atsiperka, ir jis tikrai daug uždirba.
Ilgalaikėje perspektyvoje matoma, kad dirvožemis kasmet tampa vis gyvybingesniu, atsiranda ir papildomos naudos derlingumui.
– Jūsų įmonė investuoja į nuosavą laboratoriją, kurioje kursite mikrobiologijos inovacijas – kokios tai bus inovacijos?
– Kaip tik dabar atnaujiname savo laboratoriją, gamyklinę įrangą, ją išplečiame. Kadangi šiuo metu dirbame ties biologiniu fungicidu ir šiais metais atlikome bandymus institutuose, kurie parodė tikrai džiuginančius rezultatus, ruošiamės pavasarį išbandyti tai pas tam tikrus pasirinktus ūkininkus gamybiniuose plotuose. Po metų ar dvejų jau planuojame produktą paleisti į rinką.
Taip pat galvojame ir apie kitos chemijos biologines alternatyvas – biologinius herbicidus arba insekticidus, turime idėjų ir dėl biologinių azoto trąšų, kurioms nereikėtų naudoti iškastinio kuro.
– Ar teigtumėte, kad mikroorganizmų panaudojimas yra žemės ūkio ateitis, ar tai visgi labiau pagalbinė priemonė?
– Manau, kad tai yra ateitis. Tai mato ir supranta ūkininkai – ir vis dažniau mikroorganizmus naudoja ūkiuose. Ateityje viskas pereis prie mikrobiologinių produktų. Tą patvirtina ir tai, kad didieji chemijos gamintojai investuoja į mikrobiologinius preparatus – vadinasi ir jie mato, kad ateitis priklauso mikrobiologijai.
