Šiandien aišku, kad šį kartą pasauliui taip nepasiseks. Nors dar yra likę daugybė klausimų, mokslininkai vis labiau įsitikinę, kad naujasis atvykėlis omikron gali smarkiai pakeisti pandemijos trajektoriją – ir deja, ne į gerąją pusę.
Šiuo metu omikron yra užfiksuotas daugiau nei 70 šalių (o taip pat ir Lietuvoje) ir užsikrėtimų juo sparčiai gausėja. Danijos mokslininkai apskaičiavo, kad šioje šalyje omikron vos per kelias dienas gali išstumti deltą.
„Matome nepaprastai greitą plitimą“, – sako Kopenhagos universiteto infekcinių ligų tyrėjas Troelsas Lillebækas. Nepaisant labai aukšto skiepijimo lygio, 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje šiuo metu per dieną užregistruojama daugiau kaip 6000 atvejų – t.y. maždaug dvigubai daugiau nei per didžiausią ankstesnį piką. (Šios savaitės pradžioje atrodė, kad augimas lėtėja, tačiau tai iš dalies gali būti dėl to, kad šalis pasiekė savo tyrimų galimybių ribas).
Kaimyninėje Norvegijoje, kurioje gyvena maždaug tiek pat gyventojų, dabar prognozuojama, kad per kelias savaites per dieną bus užregistruojama daugiau nei 100 000 atvejų – nebent žmonės drastiškai sumažins socialinius kontaktus.
Berno universiteto virusologė Emma Hodcroft įspėja, kad net jei omikron sukelia lengvesnę ligą, kaip tikisi kai kurie mokslininkai, itin gausių atvejų prognozės vis dėlto reiškia, kad perspektyvos yra niūrios. „Daugelis mokslininkų manė, kad jau su delta žiema bus labai, labai sunki, – sako ji. – Nesu tikra, ar žmonės, priimantys sprendimus, supranta, kad omikron ją padarys dar sunkesne“.
E.Hodkroft ir kitiems virusologams, imunologams ir epidemiologams omikron – tai dar vienas svaiginantis posūkis pandemijos kalnelių trasoje, prieš pat šventes – pašėlusių telefono skambučių, darbo vėlai vakare ir miego trūkumo metas. „Žmonės vėl dirba visą savaitgalį, – sako vakcinų tyrėjas iš Icahno medicinos mokyklos Florianas Krammeris. – Nesvarbu, kad ką nors reikia padaryti 10 val. vakaro – tai turi būti padaryta“.
Kaip ir ankstesnių variantų atveju, daugumą ankstyvųjų duomenų pasauliui pateikia kelios šalys. Pietų Afrikos Respublikoje, kur mokslininkai pirmieji pastebėjo omikron viruso plitimą, buvo sukaupta daugybė genomų sekų ir gauta duomenų apie ankstyvuosius atvejus. Danija, turinti vieną geriausių genominės priežiūros sistemų pasaulyje, pateikė išsamų vaizdą apie tai, kaip omikron gali sukelti sprogimą dar tebesiaučiant deltai.
Jungtinės Karalystės mokslininkai atlieka daugybę tyrimų, siekdami išsiaiškinti, kaip gerai omikron plinta namų ūkiuose ir kitur – ir kaip nuo šio viruso atmainos apsaugo vakcinos. E.Hodkroft sako, kad „turėtume būti labai dėkingi“ šioms šalims.
Todėl pagrindinės omikron savybės kasdien tampa vis aiškesnėmis. Neabejotina, kad šis variantas turi didelį augimo pranašumą. Mažiau aišku, ar taip yra daugiausia dėl to, kad jis gali išvengti žmogaus imuninio atsako, ar dėl to, kad jis iš prigimties yra labiau užkrečiamas nei jo pirmtakai.
Trumpalaikėje perspektyvoje tai gali būti nesvarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – reikšminga. Jei viskas susiję su imuniteto išvengimu, omikron pranašumas prieš deltą gali išnykti, nes imunitetas prieš jį stiprėja, ir abu virusai gali pradėti cirkuliuoti kartu. Jei omikron taip pat bus labiau užkrečiamu, jis gali pakeisti deltą, kaip delta išstūmė ankstesnius variantus.
Taip pat aiškėja, kaip gerai omikron sugeba išvengti žmogaus imuninės sistemos. Preliminarūs duomenys iš PAR parodė, kad jo paplitimas sutapo su netikėtu pakartotinio užsikrėtimo padidėjimu.
Šią savaitę kelių mokslinių grupių atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad antikūnai, kuriuos sukelia vakcinos ar ankstesnė infekcija, yra gerokai mažiau veiksmingi neutralizuojant omikron virusą, nei kitų variantų atvejais. O remdamiesi pirmaisiais atvejais, Jungtinės Karalystės mokslininkai apskaičiavo, kad žmonių, gavusių dvi „AstraZeneca“ arba iRNR vakcinų dozes, apsauga nuo simptominės ligos yra daug mažesnė.
Gera žinia yra ta, kad atrodo, jog stiprinamosios vakcinos sugrąžina apsaugą nuo ligos iki maždaug 75 proc., o nuo hospitalizavimo – tikriausiai ir dar daugiau. „Manau, kad galiausiai viskas susiveda į apsaugą nuo sunkios ligos“, – sako F.Krammeris.
Gruodžio 14 d. didžiausios Pietų Afrikos Respublikos sveikatos draudimo bendrovės „Discovery“ pateikti pirminiai duomenys dar kartą parodė, kad omikron imuninės sistemos išvengimas dar nėra nusistovėjęs. Duomenys parodė, kad hospitalizacijų skaičius šalyje auga lėčiau nei ankstesnėmis bangomis. Tai gali reikšti, kad pasiskiepijusių ir pasveikusių žmonių apsauga nuo sunkių ligos formų vis dar stipri – arba virusas iš prigimties yra šiek tiek švelnesnis už deltą.
Tačiau Harvardo universiteto epidemiologas Williamas Hanage'as teigia, kad į klausimą, ar omikron sukeliama liga yra pavojinga, vis dar neįmanoma atsakyti. Naujausi genomo palyginimai rodo, kad omikron pradėjo plisti tik spalio viduryje (anksčiau buvo manoma, kad rugsėjo pabaigoje) – taigi, pasak jo, šis variantas neužkrėtė pakankamai žmonių, kad būtų galima daryti išvadas.
Atsitiktinai daugelis ankstyvųjų atvejų PAR buvo užregistruoti tarp jaunesnių žmonių, kurie rečiau serga sunkia ligos forma. Ir net jei paaiškės, kad šis variantas iš esmės yra lengvesnis, susirgimų skaičius greičiausiai suparalyžiuos sveikatos priežiūros sistemas.
Mokslininkai taip pat nerimauja, kad omikron, kuris genominiu požiūriu buvo didžiulis šuolis lyginant su ankstesniais žinomais variantais, gali atnešti kitų nemalonių evoliucinių staigmenų.
Pavyzdžiui, maždaug dešimtadalis iki šiol ištirtų omikron genomų turi papildomą mutaciją smaigalio baltyme, vadinamą 346K – dėl kurios, kaip prognozuojama, jis dar geriau išvengia imuninės sistemos.
„Omikron jau ir taip turi daugumą sėkmingų antikūnų išvengimo būdų, todėl jam net nėra labai kur ir tobulėti – bet va 346K yra dar vienas tokių, – sako Jutos universiteto (JAV) virusologas Stephenas Goldsteinas. – Turime jį stebėti.“
Atsižvelgdamas į tai, kad naujoji koronaviruso atmaina skiriasi nuo ankstesnių variantų, F.Krammeris mano, kad vakcinų gamintojai turėtų sukurti būtent omikron atmainai pritaikytus stiprinamuosius skiepus. Tačiau norint gauti reguliavimo institucijų leidimą ir užtikrinti, kad tokie papildomi skiepai būtų prieinami dideliais kiekiais, prireiktų kelių mėnesių – per daug laiko, kad būtų galima išspręsti krizę, kurios tikisi daugelis mokslininkų.
Ir kiek galima spręsti iš pastarųjų metų patirties, mažai tikėtina, kad mažų ir vidutinių pajamų šalims tokių naujų vakcinų pavyks įsigyti nors kiek reikšmingesnį kiekį.
Kol kas dauguma Europos šalių tikisi, kad platus esamų stiprinamųjų dozių tiekimas kartu su papildomomis kontrolės priemonėmis – pavyzdžiui, draudimu rengti didelius susibūrimus, įpareigojimais dėvėti kaukes, geresniu vėdinimu ir darbu iš namų – padės sumažinti omikron infekcijų bangą ir neleis ligoninėms nusilpti.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos epidemiologė Maria Van Kerkhove sako, kad vis dar labai svarbu pasiskiepyti tiems, kurie dar nėra pasiskiepiję – nors gali būti jau per vėlu ženkliai padidinti besiskiepijančių skaičių.
„Paskiepykite žmones, kuriems kyla didžiausia rizika, – sako Van Kerkhove. – Pasidomėkite, kam trūksta skiepų, ir sutelkite dėmesį į juos“.
Parengta pagal science.org
