Raktas į viešojo sektoriaus problemų sprendimus – dirbtinis intelektas?

Dirbtinio intelekto technologijos įgauna pagreitį daugelyje sričių – vis daugiau įmonių renkasi dirbtinio intelekto technologijas tam, kad galėtų priimti greitesnius ir geresnius sprendimus. Ekspertai sako, kad dirbtinis intelektas gali ženkliai prisidėti prie problemų sprendimo viešajame sektoriuje, kokybiškesnių viešųjų paslaugų ir neabejoja, kad dirbtinio intelekto technologijų taikymas didelius duomenų kiekius valdančiame viešajame sektoriuje yra neišvengiamas.

 Raktas į viešojo sektoriaus problemų sprendimus – dirbtinis intelektas?
 Raktas į viešojo sektoriaus problemų sprendimus – dirbtinis intelektas?
 „GovTech laboratorijos“ projekto vadovė Arūnė Matelytė.
 „GovTech laboratorijos“ projekto vadovė Arūnė Matelytė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 20, 2021, 4:32 PM, atnaujinta Dec 20, 2021, 4:33 PM

Potencialas didelis, tačiau neišnaudojamas

2020 metais paviešinti kompanijos „Microsoft“ užsakymu atlikto tyrimo „Dirbtinis intelektas viešajame sektoriuje: perspektyvos Europoje 2020 m. ir ateityje“, kurio metu buvo apklaustos daugiau kaip 200 viešojo sektoriaus institucijų 12-oje Europos šalių, duomenys atskleidė, kad du trečdaliai viešojo sektoriaus atstovų dirbtinį intelektą laiko skaitmeniniu prioritetu. Ir nors daugelis vietos, regioninių ir nacionalinių viešojo sektoriaus institucijų pripažįsta dirbtinio intelekto potencialą, tik 4 proc. apklaustų viešųjų organizacijų padidino dirbtinio intelekto technologijų naudojimą tam, kad pakeistų savo organizacijos veiklą.

Tik 10 proc. organizacijų naudoja dirbtinį intelektą sudėtingoms problemoms spręsti, dar mažiau (9 proc.) naudojasi dirbtiniu intelektu tam, kad reikšmingai pakeistų savo darbo būdus. Vos daugiau (12 proc.) naudojo dirbtinį intelektą kurdami reikšmingą vertę suinteresuotosioms šalims iš išorės, pavyzdžiui, piliečiams ir įmonėms. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu viešajame sektoriuje išnaudojama tik nedidelė dirbtinio intelekto potencialo dalis.

Anot „GovTech laboratorijos“ projekto vadovės Arūnės Matelytės, dirbtinis intelektas suteikia galimybę perorientuoti viešąsias paslaugas taip, kad jos būtų proaktyvios, personalizuotos ir pritaikytos piliečiams.

Dirbtinis intelektas gali padėti atsakyti į tokius klausimus, ar konkrečioje sankryžoje projektuoti žiedinę sankryžą, o gal pastatyti šviesoforą? Kokią užimtumo ar ekonomikos politiką turėtume įgyvendinti?

Kita geras pavyzdys – pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas, gimus vaikui, visas susijusias procedūras ir registracijas viešojo sektoriaus institucijose, susijusias su vaiko gimimu, galima būtų įvykdyti be žmogaus įsikišimo“, – apie konkrečias dirbtinio intelekto technologijų panaudojimo viešajame sektoriuje situacijas pasakoja A.Matelytė.

Startuoliai – viešojo sektoriaus strateginis partneris

Dirbtinio intelekto technologijų taikymas viešajame sektoriuje kartu yra ir galimybė dirbti efektyviau. Kaip minėta, dirbtinio intelekto technologijos leidžia sprendimus priimti greičiau, o užsibrėžtų rezultatų siekti produktyviau. Tačiau kodėl kol kas to nepavyksta pasiekti ekspertai mato kelias priežastis.

Viena iš pagrindinių vis dar pakankamai lėto dirbtinio intelekto technologijų taikymo viešajame sektoriuje priežasčių – šiuo metu jis nepajėgus pritraukti talentų srauto, duomenų analitikos ekspertų. „Viešojo sektoriaus institucijose dažniausiai neturime didelių komandų, kurios galėtų vystyti ar bent jau inicijuoti dirbtinio intelekto sprendimus“, – pastebi A.Matelytė pridurdama, kad šią problemą galima išspręsti pasitelkiant dirbtinio intelekto startuolių sprendimus. Pastarieji gali pasiūlyti savo įgūdžius, patirtį, sprendimus, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti viešajame sektoriuje.

„Jei jau dirbame su kitais verslais, jei dirbame su akademinėmis bendruomenėmis, kitomis viešojo sektoriaus organizacijomis, kodėl viešasis sektorius neturėtų ir negalėtų dirbti su dirbtinio intelekto startuoliais? Covid-19 pandemijos pradžioje startuoliai sugebėjo pasiūlyti greitus sprendimus, tad kodėl gi ne tęsti šios praktikos ir neįtraukti jų ir į įprastus procesus?“ – svarsto A.Matelytė.

Kaip bebūtų, startuoliai yra judrios ir veržlios organizacijos, kurių darbo tempas ir būdas visiškai skiriasi nuo viešojo sektoriaus, kuriam tenka kur kas didesnė biurokratinė našta. Vis dėlto, kaip pastebi A.Matelytė, nepaisant jų skirtumų, yra keletas būdų, kaip palengvinti efektyvų bendradarbiavimą. „Pirma, viešasis sektorius turi įtraukti startuolius į sprendimų kūrimą nuo pat pirmo žingsnio.

Geras to pavyzdys – prieš dvejus metus Lietuvoje svarstyta ir priimta nacionalinė dirbtinio intelekto strategija, kuri buvo kuriama pasitelkus dirbtinio intelekto bendruomenės atstovus. Tą patį Lietuva planuoja daryti ir su nacionaline Lietuvos 2050 strategija – įtraukti dirbtinio intelekto bendruomenę į šalies ateities kūrimą“, – pasakoja A.Matelytė.

Be to, būtina startuoliams sukurti palankias sąlygas savo sprendimams vystyti, rasti naujų būti su jais bendradarbiauti. „GovTech Lab“ yra geras pavyzdys, kuomet yra skatinamas inovatyvių sprendimų kūrimas bei pritaikymas valstybėje. GovTech laboratorija padeda viešojo sektoriaus institucijoms identifikuoti iššūkius, su kuriais jos susiduria ir išsiaiškinti, kaip šie iššūkiai galėtų būti sprendžiami pasitelkiant naujausias technologijas, įtraukia startuolius bei smulkų ir vidutinį verslą į inovatyvių sprendimų kūrimą.

Pavyzdžiui, kitais metais jau turėtų būti prieinamas dirbtinio intelekto ir palydovinių duomenų sprendimas žaliosioms Vilniaus erdvėms stebėti, o Covid-19 pandemijos pradžioje buvo sukurti dirbtinio intelekto pokalbių robotai, padedantys padidėjus pandemijos informacijos centro apkrovai.

Kiekvienai organizacijai dirbtinis intelektas yra iššūkis ir kartu – nuolatinė kelionė tobulėjimo link. Akivaizdu, kad viešasis sektorius gali gauti išskirtinės naudos integruodami dirbtinį intelektą į kiekvieną savo darbo aspektą bei daugybę kitų privalumų tam, kad jie galėtų pasiekti daugiau, patenkinti darbuotojus ir piliečius bei pasiekti stulbinamą pažangą.

„GovTech laboratorijos“ projektas, kurio dalis yra AI BOOST iniciatyva, yra vykdomas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA) ir yra finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis, Nr. 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT.

Virtualaus renginio „AI BOOST 2021“ įrašą galite žiūrėti čia: 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.