Tačiau yra ir tamsioji pusė: kartais žmonės sekso metu arba netrukus po jo miršta. Laimei, tokių atvejų pasitaiko itin retai – jie sudaro 0,6 proc. visų staigios mirties atvejų, pasakoja Vestminsterio universiteto (D.Britanija) patologijos dėstytojas Davidas C. Gaze'as.
Pasak jo, yra daugybė priežasčių, kodėl taip nutinka. Daugeliu atvejų tai sukelia fizinė įtampa, susijusi su lytine veikla – arba receptiniai vaistai (pavyzdžiui, vaistai erekcijos sutrikimams gydyti) – arba narkotikai (pavyzdžiui, kokainas) – arba ir viena, ir kita.
Su amžiumi didėja bet kokios staigios su širdimi susijusios mirties rizika. Vokietijoje atlikus 32 000 staigių mirčių per 33 metų laikotarpį teisminės medicinos tyrimą, nustatyta, kad 0,2 proc. atvejų nutiko lytinių santykių metu.
Staigi mirtis dažniausiai ištiko vyrus (vidutinis amžius – 59 metai), o dažniausia mirties priežastimi buvo širdies priepuolis, dar vadinamas miokardo infarktu. JAV, Prancūzijoje ir Pietų Korėjoje atliktų staigios širdies mirties ir seksualinio aktyvumo tyrimų rezultatai panašūs.
Ne tik vidutinio amžiaus vyrai
Tačiau neseniai Londono Šv.Jurgio universiteto mokslininkai nustatė, kad šis reiškinys būdingas ne tik vidutinio amžiaus vyrams.
Žurnale „JAMA Cardiology“ paskelbtame tyrime buvo tiriamos 6 847 staigios mirtys, siejamos su širdies veikla ir dokumentuotos Šv.Jurgio universiteto Širdies patologijos centre nuo 1994 m. sausio iki 2020 m. rugpjūčio.
Iš jų 17 (0,2 proc.) įvyko lytinių santykių metu arba per vieną valandą po jų. Vidutinis mirusiųjų amžius buvo 38 metai, o 35 proc. atvejų mirė moterys – t.y. daugiau nei ankstesniuose tyrimuose.
Šias mirtis paprastai sukėlė ne širdies priepuoliai, kaip tai buvo pastebėta tarp vyresnio amžiaus vyrų. Pusėje atvejų (53 proc.) nustatyta, kad širdies struktūra buvo normali, o mirties priežastis buvo staigus širdies ritmo sutrikimas, vadinamas staigios aritminės mirties sindromu arba SADS.
Antra pagal svarbą priežastis (12 proc.) buvo aortos disekcija. Tai atvejis, kai didžiosios širdies arterijos, aprūpinančios kūną krauju, sienelės sluoksniai plyšta ir kraujas pateka tarp sluoksnių, todėl arterija išsipučia ir plyšta.
Likusius atvejus lėmė struktūrinės anomalijos – pavyzdžiui, kardiomiopatija (širdies raumens liga, dėl kurios širdžiai sunkiau pumpuoti kraują į likusias kūno dalis) arba retos genetinių ligų grupės, vadinamos kanalopatijomis.
Pastaraisiais atvejais netinkamai suveikia jonų kanalai, kuriais į širdies raumens ląsteles patenka ir pasišalina natris bei kalis. Pakitus natrio ir kalio kiekiui ląstelėse, gali pakisti elektros srovė širdies raumenyje – ir pasikeisti jos plakimo būdas.
Dėl pakitusio širdies ritmo gali pradėti trūkti deguonies (miokardo išemija), o taip pat staiga gali sustoti širdis.
Šis naujas tyrimas rodo, kad jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių staigios su širdies veikla siejamos mirtys dažniausiai kyla dėl staigios aritminės mirties sindromo arba kardiomiopatijų.
Jaunesni suaugusieji, kuriems diagnozuotos šios ligos, turėtų kreiptis į savo kardiologą patarimo dėl rizikos, susijusios su lytiniu aktyvumu.
Vis dėlto mažas mirčių dažnis šiuose tyrimuose rodo, kad rizika yra labai maža – net ir žmonėms, turintiems širdies sutrikimų, rašo D.C.Gaze'as.
Parengta pagal „The Converstation“.
