Išanalizavus 246 pacientų, kurių vidutinis amžius buvo 61 metai ir kurie dėl COVID-19 buvo paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių Nyderlanduose, duomenis, paaiškėjo, kad beveik trims ketvirtadaliams (74,3 proc.) jų net praėjus 12-ai mėnesių po apsilankymo ligoninėje vis dar pasireiškia fiziniai sunkumai.
Tai dar vienas svarbus priminimas apie „ilgojo COVID-19“ riziką – pastebimi reikšmingi koronaviruso sukelti padariniai sveikatai praėjus nemažai laiko nuo pasveikimo. Ankstesnių tyrimų duomenimis, su šia liga siejama daugiau kaip 200 simptomų – ir tai rodo, kaip svarbu ilgai stebėti COVID-19 poveikį sveikatai.
„Šis tyrimas rodo, kokį neįtikėtiną poveikį buvusių COVID-19 pacientų gyvenimui turi patekimas į intensyviosios terapijos skyrių, – sako vyresnioji tyrėja Marieke Zegers iš Radboudo universiteto medicinos centro Nyderlanduose. – Net ir po metų pusė iš jų jaučiasi pavargę arba jiems trūksta energijos, kad galėtų toliau tęsti savo darbus“.
Dauguma žmonių pranešė apie fizinius sunkumus: 38,9 proc. žmonių teigė, kad praėjus metams nuo persirgimo COVID-19 vis dar jautėsi silpnesni. Psichinės sveikatos problemas paminėjo 26,2 proc. dalyvių, o 16,2 proc. paminėjo kognityvines problemas (pavyzdžiui, atminties ir dėmesio sutelkimo).
Fizinės problemos, kurias minėjo tyrimo dalyviai, buvo skausmas, raumenų silpnumas ir dusulys. Kalbant apie psichikos problemas, nerimą ar potrauminį stresą pastebėjo maždaug kas penktas dalyvis.
Kol kas dar nėra daug žinoma apie ilgalaikį poveikį sunkiai prasirgus COVID-19 – pandemija tęsiasi „tik“ dvejus metus – tačiau akivaizdu, kad daugeliui žmonių vis dar pasireiškia problemos, kurios sutampa su jau žinomais trumpalaikiais ligos simptomais.
„Po priėmimo į intensyviosios terapijos skyrių pasireiškiantys simptomai gali būti skirstomi į fizinę, psichinę ir kognityvinę sritis ir yra susiję su didesniu po metų pasireiškiančiu mirtingumu, didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis ir prastesne gyvenimo kokybe“, – straipsnyje teigia tyrėjai.
Bandydami geriau perprasti COVID-19, mokslininkai ilgainiui gauna vis daugiau informacijos – pavyzdžiui, susipažįsta su pacientų reakcijomis į ūminį kvėpavimo nepakankamumo sindromą (angl. Acute Respiratory Distress Syndrome, ARDS), kuris sunkiais atvejais žmones paveikia labai panašiai kaip ir COVID-19.
Šalutinį ligos poveikį jaučia ne tik pagrindiniai pacientai, bet ir jų draugai bei šeimos nariai, kurie slaugo sergančiuosius, taip pat poveikį jaučia ir darbdaviai. Tyrimas atskleidė, kad 57,8 proc. apklaustųjų, kurie prieš susirgdami COVID-19 turėjo darbą, po metų vis dar buvo nedarbingi arba dirbo sutrumpintą darbo laiką.
Nors tyrimas turi tam tikrų apribojimų – remiasi savanorių pranešimais apie būklę ir simptomus, o ne klinikinėmis diagnozėmis, – jis atskleidžia nerimą keliančias detales apie tai, kaip žmonės gali ir toliau jausti COVID-19 padarinius, nors iš ligoninės buvo paleisti jau seniai.
„Ilgalaikės COVID-19 sirgusių pacientų, kurie buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuje, rezultatų įžvalgos yra svarbios – siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą per ir po gydymo, pritaikytą šių pacientų klinikiniams poreikiams“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA“.
Parengta pagal „Science Alert“.
