Buvo 2020 m. lapkritis, ir pirmą kartą pasklido naujienos apie viltį kovoje su COVID-19. Ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „Moderna“, o vėliau ir „Oxford-AstraZeneca“ pranešė apie savo vakcinų III fazės klinikinių tyrimų rezultatus, kurių veiksmingumas pranoko net optimistiškiausių mokslininkų lūkesčius. Po to prasidėjo politinių susitarimų ir vakcinų diplomatijos vajus, nes pasaulio lyderiai stengėsi pirmieji gauti naujuosius skiepus.
Nors verslininkas ir mažos įmonės „Akston Biosciences“ vadovas T.Zionas asmeniškai pajuto palengvėjimą, kad pasaulinę pandemiją atsirado galimybė įveikti, jam teko nepavydėtina užduotis įtikinti savo darbuotojus, kad jų sunkus darbas nenuėjo veltui.
Dar prieš devynis mėnesius „Akston Biosciences“ įsitraukė į pasaulines vakcinų lenktynes kaip viena iš daugiau nei 40 komandų, kurios varžėsi dėl pirmosios pasaulyje COVID-19 vakcinos sukūrimo. Dabar juos, kaip ir dešimtis kitų, visiškai aplenkė jų konkurentų, jau baigusių klinikinius bandymus, technologijų greitis bei efektyvumas – o tuo tarpu šių mažesniųjų bendrovių produktai dar tik buvo kuriami.
Tačiau T.Zionas jautė, kad lenktynės dar toli gražu nebaigtos. „Tos vakcinos labai padėjo, bet jei esi inovatorius, žinai, kad produktai, kurie atsiranda pirmieji, paprastai turi daug su tvarumu susijusių trūkumų, – sako jis. – Taigi dėl šios priežasties išlikau motyvuotas. Tačiau mums, kaip mažai įmonei, buvo šiek tiek nelengva toliau kurti savo vakciną, kai didžioji pasaulio dalis manė, kad problema jau išspręsta“.
Dabar „Akston Biosciences“ – viena iš daugelio įmonių, kurios tikisi per ateinančius pusantrų metų sveikatos priežiūros institucijoms pateikti antrosios kartos COVID-19 vakcinas. Iššūkių yra daugybė – daugelio gyvybiškai svarbių vakcinų žaliavų šiuo metu beviltiškai trūksta, o praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pandemijos pradžios, reguliavimo institucijas tenka įtikinti, kad vis dar reikia naujų produktų.
Tačiau šios vakcinas gaminančios įmonės pasiruošusios nustebinti inovacijomis. Pradedant Prancūzijos biotechnologijų bendrove „Valneva“, kurios vakcinos sudėtyje yra adjuvantas (cheminė medžiaga, kuri gali būti dedama į vakciną, kad sustiprintų imuninį atsaką), skirtas geresniam vyresnio amžiaus žmonių imuniniam atsakui sukelti, ir baigiant Kalifornijoje įsikūrusia bendrove „Vaxart“, kuriančia tabletinę vakciną, kuri galėtų padėti žmonėms, turintiems adatų baimę. Visi antrosios kartos vakcinų gamintojai yra nusitaikę į konkrečias tikslines rinkas.
Be to, per pastaruosius metus atsiradus naujoms COVID-19 viruso atmainoms – tokioms kaip delta ir omikron – atsirado ir potencialus poreikis naudoti įvairias technologijas, kurios galėtų užtikrinti stipresnį ir platesnį imuninį atsaką.
„Turime duomenų, kad imuninės sistemos atsakas į natūralią infekciją, taip pat ir į skiepus, laikui bėgant silpnėja, – sako Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto COVID-19 vakcinų tyrimų programos vadovas Andrew Ustianowskis. – Matome, kad antikūnų ir iš dalies T ląstelių atsakas per laiką sumažėja. Taigi, turime vilties, kad antrosios kartos vakcinos suteiks mums apsaugą ilgesniam laikotarpiui nei šios pirmosios vakcinos“.
Daugeliui pirmosios kartos vakcinų keliami griežti šaldymo reikalavimai taip pat sukėlė didelių sunkumų – norint, kad jos pasiektų daugelį skurdžiausių pasaulio bendruomenių. Pavyzdžiui, šiuo metu tik 28 proc. Indijos gyventojų yra pilnai paskiepyti.
Bendrovė „Akston Biosciences“ neseniai gavo leidimą per ateinančius metus Indijoje atlikti II/III fazės klinikinį tyrimą – antrąjį bandymų su žmonėmis etapą, kuriuo siekiama patikrinti intervencijos saugumą ir veiksmingumą. Tikimasi, kad vakcina, kurią galima laikyti kambario temperatūroje mažiausiai šešis mėnesius, gali padėti pasiekti regionus, kuriuose pakaks ten esančios infrastruktūros. Todėl nors ši vakcina plačiai prieinama galėtų būti tik 2023 m., T.Zionas įsitikinęs, kad ji vis dar labai aktuali kovoje su COVID-19.
„Ką tik pasirašėme licencijavimo ir gamybos plėtros sutartį su Indijos įmone, – sako jis. – Jų sąraše yra apie 100 šalių, į kurias jie orientuojasi – daugiausia Pietryčių Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir Užsachrio Afrikoje. Manome, kad pirminiai skiepai vis dar reikalingi tuose regionuose, į kuriuos pažiūrėta pro pirštus“.
Poreikis
2020 m. pradžioje „AstraZeneca“ įmonei dirbęs Filipas Dubovsky išgirdo apie kitą farmacijos bendrovę „Novavax“, kuri dirbo prie itin išradingo gripo vakcinos kūrimo būdo.
Bendrovės mokslininkai atrado galingą pagalbinę medžiagą „Matrix-M“, kuri gaunama iš Čilės muilo medžio „Quillaja saponaria“ vidinės žievės. Atlikus III fazės bandymą – paprastai tai paskutinis pradinių bandymų etapas, kuriame dalyvauja daug žmonių – ši medžiaga ne tik iššaukė stipresnį antikūnų atsaką nei esami skiepai nuo gripo, bet ir užtikrino kryžminę apsaugą nuo kelių gripo atmainų.
F.Dubovsky buvo taip suintriguotas, kad 2020 m. birželį pats prisijungė prie „Novavax“ kaip vyriausiasis medicinos tarnautojas ir dirbo su bendrovės vakcina nuo COVID-19. Neseniai ši vakcina tapo pirmąja į rinką patekusia antrosios kartos vakcina – iš pradžių ji gavo skubų leidimą Indonezijoje ir Filipinuose. F.Dubovsky manė, kad šios technologijos, kurioje adjuvantas „Matrix-M“ derinamas su labiau tradicine baltymine vakcina, kūrimas užtruks ilgiau nei iRNR ir adenoviruso metodais, nulėmusiais pirmąją COVID-19 vakcinų bangą. Tačiau, mokslininko manymu, jei „Novavax“ būtų šiek tiek pavėlavę, tai galėjo suteikti tam tikrų pranašumų.
Kol vyko klinikiniai „Novavax“ tyrimai, atsirado naujų COVID-19 atmainų, todėl buvo galima įrodyti, kad jų vakcina vis dar veiksminga prieš įvairius koronaviruso variantus. Kol kas bendrovės duomenys rodo, kad vakcina yra 93 proc. veiksminga prieš alfa ir beta atmainas. Apie veiksingumą prieš delta atmainą nebuvo paskelbta, o ar ji bus veiksminga prieš omikron atmainą, pasakyti dar per anksti.
F.Dubovsky teigia, kad, kaip ir „Novavax“ gripo vakcinos atveju, adjuvanto naudojimas reiškia, kad vakcina stimuliuoja kokybiškesnių neutralizuojančių antikūnų gamybą.
„Svarbu ne tik tai, koks kiekis antikūnų yra organizme, bet ir tai, kokia jų kokybė, – aiškina F.Dubovsky. – Turime ankstyvųjų klinikinių tyrimų duomenų, rodančių, kad mūsų vakcina sugebėjo sukurti aukštos kokybės neutralizuojančius antikūnus. Taigi, tai ne tik antikūnai, atpažįstantys vadinamąjį smaigalio baltymą, bet ir iš tikrųjų galintys sustabdyti viruso plitimą“.
F.Dubovsky tikisi, kad jų naujoji pagalbinė medžiaga gali padėti išvengti vadinamųjų „proveržio infekcijų“, kai net ir pilnai paskiepyti asmenys gali užsikrėsti.
Proveržio infekcijos vis dar išlieka problema, ypač po delta atmainos įsivyravimo – nes tyrimais nustatyta, kad proveržio infekcijų dažnis gali svyruoti nuo 1 iš 100 iki 1 iš 5 000, priklausomai nuo populiacijos. (Po pokalbio su F.Dubovsky paplito smarkiai mutavęs omikron variantas, kuris, kaip rodo pirmieji požymiai, taip pat gali lemti gerokai didesnį proveržio infekcijų dažnį).
Didesnio kiekio ir geresnės kokybės antikūnų gamyba yra vienas iš pagrindinių būdų, kuriuo antros kartos vakcinos tikisi išsiskirti tiek kaip galimas stiprinamosios vakcinos variantas JAV ir Europoje, tiek kaip pirminė vakcina daugelyje pasaulio šalių. Kanados biotechnologijų bendrovės „Medicago“ medikas Brianas Wardas sakė, kad kompanija ruošiasi paskelbti savo III fazės klinikinių bandymų duomenis ir per kelias savaites ketina pateikti paraišką dėl vakcinos patvirtinimo. „Medicago“ teigimu, jų vakcina gali sukurti daug didesnį antikūnų titrą (antikūnų koncentracijos rodiklis) nei dabartinės vakcinos.
„iRNR vakcinos [sukuria] nuo dviejų su puse iki keturių kartų didesnius antikūnų titrus [palyginus su nuo COVID-19 sveikstančiu asmeniu], – sako B.Wardas. – Antikūnų titrai „Novavax“ ir mūsų vakcinose yra 10-15 kartų didesni“.
Vakcinų, kurių gaminimas dar labiau atsilieka (pavyzdžiui, „Vaxart“, kuri šiuo metu pradeda II fazės tyrimą), kūrėjai tikisi, kad siūlydami naujas technologijas ar naujoviškus pristatymo mechanizmus. išlaikys komercinį vakcinų gyvybingumą. Tablečių pavidalo „Vaxart“ vakcina sukelia antikūnų reakciją nosyje – ir, kaip manoma, geriau užkerta kelią viruso plitimui. Be to, bendrovė surinko apklausos duomenis, kurie parodė, kad 32 proc. amerikiečių būtų labiau linkę vakcinuotis nuo COVID-19, jei vakcina būtų siūloma tablečių pavidalu.
„Lancet“ duomenimis, nuo 2021 m. sausio mėn. 20 proc. suaugusiųjų JAV nuolat nurodė, kad skiepysis tik tada, jei to reikės dėl darbo, arba nesiskiepys visai. „Vaxart“ įkūrėjas Seanas Tuckeris mano, kad geriamoji vakcina gali padėti išspręsti šią problemą. „Daug žmonių bijo adatų“, – sako jis.
Kitas svarbus būdas, kaip šios vakcinos gali konkuruoti su pirmosios kartos vakcinomis, yra kaina – nes jos nukonkuruos brangesnes „BioNTech“/„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas. „Mes siekiame nustatyti 3-5 dolerių už vieną dozę kainą, ir manome, kad būtent tai ir bus esmė, – sako T.Zionas. – Vyriausybės subsidijavimas, kai vienos dozės kaina siekia 25-30 JAV dolerių už dozę (iRNR vakcinoms), tiesiog nebus tvarus“.
Tačiau tokioje konkurencingoje aplinkoje dar neaišku, ar atsiras vietos visoms kuriamoms antros kartos vakcinoms. Viena vertus, stiprinamųjų vakcinų rinka dideles pajamas gaunančiose šalyse yra labai neapibrėžta. Mokslininkams vis dar neaišku, ar atsiradus naujoms viruso atmainoms, reguliarus skiepijimasis nuo viruso taps būtinybe, ar jo grėsmė ateinančiais metais pamažu mažės.
„Iš esmės naujesnių vakcinų gamintojai turi įrodyti galintys suteikti didesnę naudą nei tokia, kokią dabar turime, – sako A.Ustianowsky. – O tai gali būti sudėtinga“.
Rizika
Sėkmingas COVID-19 vakcinų naudojimas per pastaruosius metus buvo pripažintas „precedento neturinčiu“ pasiekimu. Vakcinų kūrimas yra nepaprastai pavojingas verslas, nes du trečdaliai vakcinų klinikinių tyrimų metu pasirodo esančios netinkamos – tačiau ekspertai įspėja, kad pirmosios COVID-19 skiepų bangos sėkmė dar negarantuoja, kad antroji banga bus sėkminga.
Viena pirmųjų nukentėjo Vokietijos bendrovė „CureVac“, kurios iRNR vakcina birželį po III fazės bandymų nedavė lauktų rezultatų – jos veiksmingumas apsaugant nuo ligos buvo tik 47 proc. Ši žinia laikyta nesėkme, nes tikėtasi, kad ši vakcina, kurioje naudojamos mažesnės iRNR dozės, bus pigesnė ir ilgesnį laiką nei „BioNTech“/„Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos galės būti laikoma saugykloje.
Dabar „CureVac“, bendradarbiaudama su „GSK“, kuria naują COVID-19 vakciną, kuria bandoma vienu metu įveikti kelias koronaviruso atmainas. Nors šios vakcinos rezultatai atlikus tyrimus su gyvūnais buvo geresni – ir, atrodo, iššaukė dešimt kartų daugiau antikūnų nei po pirmojo bandymo – „CureVac“ vyriausiasis plėtros pareigūnas Klausas Edvardsenas teigia, kad šiai vakcinai jie greičiausiai galės paraišką dėl teisinio patvirtinimo pateikti tik 2022 m. pabaigoje.
Šis pavyzdys iliustruoja daugybę spąstų ir iššūkių, su kuriais susiduria antros kartos vakcinų kūrėjai. Daugelis bendrovių jau dabar pastebi, kad gauti teisinį patvirtinimą yra daug sudėtingiau, nes JAV Maisto ir vaistų administracija paskelbė, kad leidimai naudoti vakcinas skubos tvarka išduodami nebebus.
Milijardai vakcinų dozių, kurios jau buvo sėkmingai panaudotos (šiuo metu kasdien panaudojama 29,92 mln. vakcinų), taip pat sudaro didžiūlį spaudimą vakcinų tiekimo grandinei. Stiklo buteliukų ir kitų pagrindinių žaliavų gamintojai pirmenybę teikia pirmosios kartos vakcinoms, todėl antrosios kartos vakcinų kūrėjams sunku gauti tai, ko jiems reikia.
„Visoje tiekimo grandinėje tikrai jaučiamės lyg antrarūšiai piliečiai, – sako T.Zionas. – Buteliukai, stiklas, plastikas – viskas atitenka jau patvirtintoms vakcinoms. Buvome užsisakę filtrų, kurie jau buvo pakrauti į sunkvežimį, o paskui kažkokiu vyriausybės potvarkiu jie buvo nukreipti į vieną iš patvirtintų vakcinų bendrovių. Ir taip nutinka nuolatos“.
Komercinės nesėkmės kaina „Akston Biosciences“ ir kitiems naujiems pretendentams, kovojantiems dėl rinkos dalies, gali būti labai didelė. Prieš dvejus metus „Novavax“ klinikinis vakcinos nuo respiracinio sincitinio viruso tyrimas žlugo. Procesas kainavo dešimtis milijonų dolerių, buvo atleisti darbuotojai, parduoti du kūrimo ir gamybos objektai.
Ateitis
Apskaičiuota, kad iki šiol 47,7 proc. pasaulio gyventojų, įskaitant dideles Pietų Amerikos, Afrikos ir Azijos teritorijas, dar negavo nė vienos vakcinos dozės. Tikimasi, kad antros kartos vakcinos padės išspręsti šią problemą – ypač todėl, kad neskiepytiems gyventojams gresia dar didesnis pavojus dėl galimų naujų atmainų atsiradimo.
Harvardo „TH Chan“ visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas Williamas Hanage'as bandė kiekybiškai įvertinti delta atmainos poveikį neskiepytiems asmenims ir neseniai pateikė stulbinančią statistiką. „Nagrinėjau mirtingumo rodiklius visoje JAV, tačiau pastebėjau, kad Floridoje, pradėjus skiepyti, prasidėjo delta atmainos banga, – sako jis. – Daugiau nei 30 proc. visų Floridoje užfiksuotų mirčių nuo COVID-19 įvyko pradėjus skiepyti – nes delta pavojingesnė, o Floridoje yra daug neskiepytų vyresnio amžiaus žmonių. Tačiau tai tik JAV. Mes žinome, kad didelė pasaulio dalis taip pat yra neskiepyta“.
Lunde (Švedija) įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Ziccum“ – viena iš bendrovių, kuri ypač daug dėmesio skiria COVID-19 vakcinų tiekimui į mažas pajamas gaunančias šalis. Bendrovė yra sukūrusi technologiją, leidžiančią džiovinti esamas vakcinas ir paversti jas milteliais, kurių nereikia laikyti ar gabenti žemoje temperatūroje. Šiuo metu „Ziccum“ bendradarbiauja su bendrove „Janssen“, kurios pirmosios kartos vakcina „COVID-19“ buvo patvirtinta 2021 m. vasarį, siekdama ištirti, ar bus įmanoma vieną iš „Janssen“ vakcinų paversti milteliais. Netolimoje ateityje tai gali būti panaudota bandant pagerinti vakcinų tiekimo situaciją Afrikos žemyne. Bendrovės „Ziccum“ generalinis direktorius Göranas Conradsonas sakė, kad vyksta derybos dėl jų technologijos panaudojimo Ruandoje, kur tik mažiau nei 20 proc. gyventojų yra pilnai paskiepyti.
„Buvome pakviesti į Ruandą, kad pamatytume, ką galime padaryti, – sako G.Conradsonas. – Šiuo metu Afrikoje vyksta daug iniciatyvų. Su mumis susisiekė Afrikos CDC, Afrikos plėtros bankas, Afrikos vakcinų gamintojai – yra daugybė iniciatyvų“.
Net jei kai kurios iš antros kartos COVID-19 vakcinų niekada nebus pateiktos rinkai, didžiulės investicijos į mokslinius tyrimus ir gamybos procesų spartinimą dar gali atnešti didelę naudą sveikatai gydant kitas ligas. „Vaxart“ taip pat siekia sukurti tablečių pavidalo vakcinas nuo gripo ir noroviruso, o „CureVac“ ir „GSK“ siekia pagaminti skiepus, kurie vienu metu kurtų imunitetą nuo koronavirusų ir gripo.
Kalifornijoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Gritstone“ neseniai Mančesteryje (JK) pradėjo I fazės klinikinius tyrimus, naudodama metodą, vadinamą savaime sustiprėjančia RNR (saRNR) – naujesnę iRNR technologijos formą. Iš pradžių ji buvo sukurta naudoti prieš vėžį. saRNR, patekusi į organizmo ląsteles, gamina savo pačios kopijas – o tai reiškia, kad gali sukelti tokį patį atsaką, kaip ir iRNR vakcinos, tačiau jos dozė yra 50 ar 100 kartų mažesnė, todėl vakciną galima pagaminti pigiau ir paprasčiau.
„Gritstone“ prezidentas, vykdantysis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Andrew Allenas, sako, kad tokios vakcinos technologija, kuria siekiama paskatinti tvaresnį ir ilgesnį T ląstelių atsaką, taip pat gali būti panaudota kuriant universalias vakcinas nuo kitų virusų – pavyzdžiui, gripo. Tai net galėtų padėti paspartinti jau vykdomą vakcinos nuo vėžio kūrimą, kuriame, naudojant biopsiją, bandoma numatyti įvairius imuninės sistemos taikinius, kuriuos ji galėtų atakuoti vystantis navikui.
Tačiau vienas iš svarbiausių šių naujų gausių vakcinų tyrimų rezultatų galėtų būti tai, kad pasaulis gebėtų daug geriau pasiruošti būsimiems koronavirusų protrūkiams, kurie, daugelio mokslininkų nuomone, yra neišvengiami, atsižvelgiant į pastarųjų dviejų dešimtmečių tendencijas.
„Per pastaruosius 20 metų įvyko trys koronavirusų protrūkiai, – teigia A.Allenas. – 2002 m. buvo SARS, 2012 m. – MERS, o vėliau – COVID-19. Manau, visi galime sutikti, kad bus dar vienas koronavirusų protrūkis, ir turime būti jam pasirengę. Turime būti pasiruošę geriau nei praėjusį kartą“.
Parengta pagal „BBC“.
