Naujausi tyrimai apie „AstraZeneca“ vakciną: pripažino padidintą riziką

Du dideli tyrimai, nepriklausomai vienas nuo kito atlikti Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad po „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos kai kuriose populiacijose šiek tiek padidėja intrakranijinių trombozių rizika.

 Du dideli tyrimai, nepriklausomai vienas nuo kito atlikti Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad po „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos kai kuriose populiacijose šiek tiek padidėja intrakranijinių trombozių rizika.<br> 123rf nuotr.
 Du dideli tyrimai, nepriklausomai vienas nuo kito atlikti Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad po „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos kai kuriose populiacijose šiek tiek padidėja intrakranijinių trombozių rizika.<br> 123rf nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>T.Bauro nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>T.Bauro nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>T.Bauro nuotr.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sunaudotos 537 553 „AstraZeneca“ vakcinos dozės.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 23, 2022, 7:58 PM

Remiantis dviejų naujų tyrimų, kurie vasario 22 d. paskelbti žurnale „PLOS Medicine“, duomenimis, po skiepijimo „AstraZeneca ChAdOx1-S COVID“ vakcina (toliau – AZ vakcina) šiek tiek padidėja intrakranijinės trombozės atvejų rizika.

Pirmajame straipsnyje, kurį parengė William Whiteley iš Edinburgo universiteto (JK) ir kolegos iš BHF duomenų mokslo centro (Jungtinė Karalystė), buvo ištirtos 46 milijonų Anglijos suaugusiųjų elektroninės sveikatos istorijos. Antrajame straipsnyje, kurį parengė Stevenas Kerras taip pat iš Edinburgo universiteto ir kolegos, buvo naudojamas 11 milijonų suaugusiųjų Anglijoje, Škotijoje ir Velse duomenų rinkinys.

Po skiepijimo AZ vakcina buvo užfiksuota trombozės atvejų, kai kraujo krešulys užkemša veną arba arteriją. Tačiau įvertinti įprastų veninių ir arterinių reiškinių – įskaitant insultą, miokardo infarktą, giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją – dažnumą remiantis vien tik pranešimais apie šiuos atvejus yra sunku.

Pirmajame tyrime W.Whiteley su kolegomis analizavo 46 milijonų Anglijoje gyvenančių suaugusiųjų, iš kurių 21 milijonas buvo paskiepyti tyrimo laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio iki 2021 m. kovo, elektronines sveikatos istorijas (EHR). Per 28 dienas po skiepijimo „BioNTech“/„Pfizer“ BNT162b2 (toliau – „Pfizer“ vakcina) arba AZ vakcina, pakoregavus pagal įvairias demografines charakteristikas ir gretutines ligas, 70 metų ir vyresniems žmonėms arterinių ir veninių trombozinių įvykių rizika buvo šiek tiek mažesnė.

Jaunesniems nei 70 metų amžiaus žmonėms arterinių ir veninių trombozių rizika 28 dienas po vakcinacijos buvo panaši, tačiau po AZ vakcinos buvo pastebėtas nedidelis intrakranijinės veninės trombozės (ICVT) atvejų padidėjimas.

Tai atitiko padidėjusią (santykiu 0,9-3 iš 1 000 000) riziką (priklausomai nuo amžiaus ir lyties), kuri buvo maždaug dvigubai didesnė, palyginus su neskiepytųjų skaičiumi, atsižvelgus į įvairias demografines charakteristikas ir gretutines ligas. Tokio poveikio nebuvo pastebėta po „Pfizer“ vakcinos.

„Tikėtina, kad jaunesniems nei 70 metų suaugusiesiems nedidelę padidėjusią intrakranijinės venų trombozės ir hospitalizavimo dėl trombocitopenijos riziką po pirmojo skiepijimo AZ vakcina atsveria vakcinos poveikis mažinant mirtingumą ir sergamumą COVID-19“, – teigia tyrimo autoriai.

Antrojo tyrimo metu tyrėjai susiejo 2020 m. gruodžio – 2021 m. birželio duomenis, gautus iš įvairių šaltinių, įskaitant pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros, mirtingumo ir virusologinių tyrimų duomenis, apimančius daugiau nei 11 mln. žmonių Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

Tyrėjai palygino smegenų venų sinusų trombozės (CVST) – reto tipo kraujo krešulio smegenyse – dažnumą 90 dienų prieš skiepijimą ir keturias savaites po pirmosios AZ arba „Pfizer“ dozės.

Autoriai pastebėjo nedidelę padidėjusią CVST riziką po vakcinacijos AZ skiepais, kuri prilygo vienam papildomam įvykiui iš 4 milijonų pasiskiepijusių žmonių, t.y. buvo maždaug du kartus didesnė nei prieš vakcinaciją. Tyrimo metu jokio ryšio tarp „Pfizer“ vakcinos ir CVST nenustatyta.

„Šie įrodymai gali būti naudingi vertinant su skiepijimu susijusios politikos rizikos ir naudos santykį bei kiekybiškai įvertinant su skiepijimu susijusią riziką plačiajai visuomenei“, – teigia tyrėjai.

Abiejų tyrimų autoriai įspėja, kad dėl mažo bendro CVST ir kitų potipių trombozių atvejų skaičiaus net ir didelėse kohortose sunku tiksliai įvertinti riziką. Jie planuoja ateityje atlikti tyrimus, į kuriuos būtų įtrauktos ir kitos vakcinos, taip pat ir sustiprinamieji skiepai.

„Kadangi šis mokslinis tyrimas savo apimtimi buvo labai didelis, jo metu buvo gauti tikslūs rezultatai apie retų kraujo krešėjimo reiškinių ir mažo trombocitų kiekio riziką po COVID-19 vakcinacijos. Mums pavyko įrodyti, kad ši rizika kyla tik jaunesniems nei 70 metų žmonėms, paskiepytiems Oksfordo ir „AstraZenecos“ vakcina, ir kad rizika padidėja labai nedaug – ne daugiau kaip keliems žmonėms iš milijono pasiskiepijusiųjų“, – apibendrina W.Whiteley.

„Šioje analizėje, atliktoje remiantis Anglijos, Škotijos ir Velso duomenimis, nustatėme, kad po „Oxford-AstraZeneca“ vakcinos maždaug du kartus padidėjo retos formos kraujo krešulio susidarymo smegenyse rizika, tačiau nepastebėjome jokios padidėjusios rizikos, susijusios su „Pfizer“ vakcina“, – jam pritaria S.Kerras.

Parengta pagal „SciTechDaily“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.