Černobylio AE atjungta nuo elektros tinklo, įspėja, kad po 48 valandų gali nutikti radioaktyvus nuotėkis VATESI teigia, kad rimto nuotėkio nebus

Rusijos pajėgos atjungė Ukrainos Černobylio atominę elektrinę nuo šalies elektros energijos tinklo, trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinė tinklo operatorė „Ukrenergo“.

 Rusijos pajėgos atjungė Ukrainos Černobylio atominę elektrinę nuo šalies elektros energijos tinklo, trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinė tinklo operatorė „Ukrenergo“.<br> 123rf nuotr.
 Rusijos pajėgos atjungė Ukrainos Černobylio atominę elektrinę nuo šalies elektros energijos tinklo, trečiadienį pranešė Ukrainos valstybinė tinklo operatorė „Ukrenergo“.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 9, 2022, 4:22 PM, atnaujinta Mar 10, 2022, 8:12 AM

„Dėl Rusijos okupantų karinių veiksmų Černobylio atominė elektrinė buvo visiškai atjungta nuo elektros tinklo. Atominei elektrinei netiekiama elektros energija“, – sakoma „Ukrenergo“ pareiškime oficialiame „Telegram“ kanale.

Elektros energija reikalinga aušinimo, vėdinimo ir gaisro gesinimo sistemoms. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbtame pareiškime „Ukrenergo“ taip pat teigė, kad buvo įjungti avariniai dyzeliniai generatoriai, tačiau kuro užteks tik 48 valandoms.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareikalavo nutraukti ugnį su Rusija, kad trečiadienį būtų galima atlikti remonto darbus.

„Vienintelis elektros tinklas, tiekiantis elektros energiją į Černobylio AE ir visus jos branduolinius objektus, kuriuos užėmė Rusijos kariuomenė, yra pažeistas“, – parašė jis „Twitter“. – Raginu tarptautinę bendruomenę skubiai pareikalauti, kad Rusija nutrauktų ugnį ir leistų remonto padaliniams atkurti elektros tiekimą“.

Jis perspėjo, kad pasibaigus rezervinių dyzelinių generatorių kurui, „sustos panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemos, todėl radiacijos nuotėkis taps neišvengiamas. Barbariškas Putino karas kelia pavojų visai Europai“.

Trečiadienį Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka, remdamasis „Reuters“, sakė, kad valdžios institucijos nežino, koks radiacijos lygis yra Černobylio elektrinėje, ir nekontroliuoja, kas vyksta Zaporožės atominėje elektrinėje – didžiausioje Europos atominėje elektrinėje, kurią praėjusią savaitę užėmė Rusijos pajėgos.

Tarptautinė atominės energijos agentūra teigia praradusi ryšį su stebėjimo sistemomis, perduodančiomis duomenis apie branduolines medžiagas, esančias Černobylio atominėje elektrinėje.

JT branduolinės priežiūros institucijos generalinis direktorius „nurodė, kad nutrūko nuotolinis duomenų perdavimas iš Černobylio atominėje elektrinėje įrengtų stebėjimo sistemų“, sakoma TATENA antradienio pareiškime.

Teigiama, kad „agentūra tiria kitose Ukrainos vietose esančių stebėjimo sistemų būklę ir netrukus pateiks daugiau informacijos“.

Trečiadienį Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje parašė, kad TATENA „netikėtai prarado ryšį“ su stebėsenos sistemomis, ir pavadino tai „itin pavojinga situacija“.

Černobylio atominėje elektrinėje, kurią tuo metu kontroliavo Sovietų Sąjunga, 1986 m. įvyko katastrofa, kai sprogimai ir gaisrai sukėlė didžiulį radioaktyvų debesį, kuris nuskriejo virš dalies Europos ir paliko užterštą dirvožemį bei iškritusias radioaktyviąsias medžiagas, kurios tebėra pavojingos.

Ši katastrofa laikoma didžiausia pasaulyje branduolinės elektrinės avarija.

Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad jos pajėgos, vykdydamos platesnio masto Rusijos invaziją į Ukrainą, užėmė teritoriją netoli elektrinės – ir tai sukėlė visuotinį nerimą.

Černobylio zona, viena labiausiai radioaktyviai užterštų vietų pasaulyje, uždaryta dar 1986 m. Tačiau šioje teritorijoje tebegyvena keletas žmonių – daugiausia vyresnio amžiaus ukrainiečiai, kurie atsisakė evakuotis.

Pastatas, kuriame 1986 m. sprogo reaktorius, 2017 m. buvo uždengtas milžinišku sarkofagu, kuriuo siekiama sulaikyti po avarijos vis dar sklindančią radiaciją. Viduje esantys robotai dirba ardydami sugriautą reaktorių ir rinkdami radioaktyviąsias atliekas. Tikimasi, kad reaktorių išmontavimo darbai bus baigti iki 2064 m.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos agentūrai pranešė, jog „vis skubiau“ reikia pakeisti Elektrinėje esantį personalą – 210 Černobylio elektrinės techninių darbuotojų ir sargų, kad blogėjant sąlygoms būtų užtikrintas „saugus valdymas“. Šie žmonės dirbo elektrinėje nuo tada, kai jos kontrolę perėmė Rusijos pajėgos.

„Esu labai susirūpinęs dėl sunkios ir įtemptos padėties, su kuria susiduria Černobylio atominės elektrinės darbuotojai, ir dėl galimos rizikos, kurią tai kelia branduolinei saugai, – sakė R.Grossi. „Raginu faktinę objekto kontrolę perėmusias pajėgas skubiai sudaryti palankesnes sąlygas saugiai personalo rotacijai“, rašo „Washington Post“.

Lrytas.lt kreipėsi į Valstybinės Atominės energetikos saugos inspekciją (VATESI), ir į portalo žurnalisto Adomo Rutkausko klausimus sutiko atsakyti VATESI Viršininko pavaduotojas bendrais branduolinės saugos klausimais Sigitas Šlepavičius.

– Kokia dabar padėtis Černobylio atominėje elektrinėje ir kiek ji gali tapti pavojinga Lietuvai?

– Pirmiausia reikėtų pabrėžti, tai kad Lietuvos gyventojams nėra pagrindo nerimauti ir kažkokių apsaugomųjų veiksmų tikrai nereikia imtis. Antra – bendraujame su kitomis institucijomis, su meteorologijos tarnyba, ir vėjo kryptis yra nuo Lietuvos, tai jei ir kažkas atsitiktų, radioaktyvus debesis keliautų ne į Lietuvos pusę. Ir kitas dalykas – atstumas. Jis iki Černobylio elektrinės yra pakankamai didelis, beveik 500 kilometrų, tad greitai radioaktyvumas iki Lietuvos neateitų.

Dar reikia nepamiršti, kad Černobylio AE dabar yra sustabdyta, ir net ketvirtajame bloke po naujuoju sarkofagu vykdomi išmontavimo darbai.

O pati situacija Černobylio AE, dėl ko dabar yra padidėjęs nerimas – buvo prarastas išorinis elektros tiekimas ir šiuo metu elektra atominę elektrinę aprūpina autonominiai dyzeliniai generatoriai, ir tą jie gali daryti 48 valandas. Jie dabar veikia, elektra yra tiekiama, ir kiek turime informacijos, kol kas saugos parametrai nėra pažeisti, situacija Černobylyje yra kontroliuojama.

Aišku, be abejo, karo sąlygomis tą padaryti yra labai sudėtinga ir jaučiamas psichologinis spaudimas, ateinantis iš kariuomenės.

– O kas gali nutikti praėjus toms 48 valandoms? Kiek realu, kad įvyks nuotėkis? Deklaruojama didžiausia problema yra panaudoto kuro saugyklos – kas galėtų nutikti?

– Yra panaudoto branduolinio kuro saugykla, ji yra šlapio tipo – tai yra, kuro rinklės yra po vandeniu ir tas kuras turi būti aušinamas. Tai kiek turime informacijos, aušinimas nėra sutrikęs, o kas bus po 48 valandų, mes kaip tik studijuojame ir analizuojame Ukrainos streso testų ataskaitą ir bandome surasti informaciją būtent apie šitas saugyklas – kas ten rašoma, kokie scenarijai analizuojami – bet kol kas atsakyti į klausimą, kas bus, kol kas sunku.

Taip, gali būti, kad vandens temperatūra gali šiek tiek pakilti, bet kiek ji pakiltų ir kaip tai paveiktų kuro aušinimą, dabar sunku pasakyti. Tad dabar stebime situaciją, analizuojame, tos informacijos yra nemažai, tad kol kas prognozuoti, kas bus toliau, išties yra pakankamai sudėtinga.

– Bet kalbant apie patį blogiausią scenarijų – kas nutiktų su neaušinamomis kuro rinklėmis? Jos toliau kaistų – ir kas toliau?

– Iš tiesų, jei vandens nebeliktų, kuro rinklėse atsirastų pažeidimai ir radioaktyvios medžiagos galėtų patekti į aplinką. Tas pavojus pirmiausia grėstų Ukrainos gyventojams, tada kaimyninėms valstybėms, bet kadangi kaip jau minėjau, atstumas iki Lietuvos yra pakankamai nemažas, tai poveikis Lietuvos gyventojams būtų tikrai minimalus. Be to, reikia nepamiršti, kad Lietuvoje turime radiacinio monitoringo stoteles, tad jei fonas tik padidėtų, gyventojai būtų operatyviai informuoti, ar reikia imtis kažkokių apsaugomųjų veiksmų.

– Sakote, kad radioaktyviosios medžiagos iš rinklių galėtų patekti į aplinką. Bet kokiu būdu tai vyktų? Ar tai būtų garavimas, sprogimas, dar kas nors?

– Ne, jokio sprogimo nebūtų. Tiesiog perkaitusi kuro rinklė praranda savo vientisumą, pasidaro ne tokia sandari, o per buvimą reaktoriuje kuro rinklėje yra susikaupę įvairių radionuklidų, praktiškai visa Mendelejevo lentelė. Ir jie iš pradžių dujiniu pavidalu, o tada per vandenį patektų į aplinką.

VATESI dar kartą primena, kad tiesioginio pavojaus Lietuvai dabar nėra, bet ir blogiausiu atveju poveikis Lietuvos gyventojams būtų minimalus.

Trečiadienio vakarą VATESI patikslino, kad peržiūrėjus minėtas ataskaitas apie objektus, buvo įvertinta, kad vien dėl elektros tiekimo sutrikimų jokių rimtų radioaktyviųjų medžiagų išmetimų iš panaudoto branduolinio kuro saugyklos nei artimiausiomis  dienomis, net ir savaitėmis laukti nereikėtų, nes jų nebus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.