Meteorituose aptiko jau visas dalis, kurių reikia, kad atsirastų gyvybė

Meteoritų mėginiuose mokslininkai aptiko jau visas keturias DNR sudedamąsias dalis – o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo atgabenti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.

 Meteoritų mėginiuose mokslininkai aptiko jau visas keturias DNR sudedamąsias dalis – o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo atgabenti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.<br> 123rf iliustr.,lrytas.lt mont.
 Meteoritų mėginiuose mokslininkai aptiko jau visas keturias DNR sudedamąsias dalis – o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo atgabenti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.<br> 123rf iliustr.,lrytas.lt mont.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 8, 2022, 7:33 AM

Dabar meteorituose rasta visų keturių pagrindinių DNR sudedamųjų dalių, o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo pristatyti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.

DNR yra spiralinė struktūra, kurios kiekvieną pakopą sudaro molekulių, vadinamų nukleobazėmis, poros. Dvi iš šių keturių nukleobazių – adeninas ir guaninas, priklausančios cheminių junginių, vadinamų purinais, grupei, – pirmą kartą buvo aptiktos meteorituose praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje.

Dabar Yasuhiro Oba iš Hokaido universiteto Japonijoje ir jo kolegos keliuose meteorituose aptiko likusias dvi DNR nukleobazes – citoziną ir timiną, vadinamus pirimidinais.

Komanda rado nukleobazes maždaug 2 gramuose uolienų iš trijų meteoritų: Merčisono, Murėjaus ir Tagišo ežero meteoritų. Manoma, kad Merčisono ir Murėjaus meteoritai, kurie į Žemę nukrito XX a. viduryje, datuojami mažiausiai 5 mlrd. metų. Tagišo ežero meteoritas, kaip ir Žemė, tikriausiai susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, o į mūsų planetą jis nukrito maždaug prieš du dešimtmečius.

Y.Oba komanda kiekvieną uolienos mėginį sumalė į miltelius, kurie buvo įmaišyti į vandenį, o po to ultragarso bangomis dalelės buvo suskirstytos į sluoksnius. Tada grupė naudojo masių spektrometriją, kad identifikuotų junginius pagal jų molekulinę masę.

„Ne veltui iki šiol niekada nebuvo pranešta apie citoziną ir timiną meteorituose... šių junginių yra labai nedideli kiekiai, todėl reikėjo metodo, galinčio išmatuoti tokius mažus kiekius“, – sako Michaelas Callahanas iš Boizo valstybinio universiteto (JAV).

Ar junginiai galėjo atsirasti dėl užterštumo? Dirvožemyje aplink Merčisono meteorito nusileidimo vietą Australijoje santykiniai nukleobazių kiekiai gerokai skiriasi nuo esančių meteorite – ir tai rodo, kad atrastosios nukleobazės atkeliavo iš kosmoso.

„Esu įsitikinęs, kad šie duomenys neatspindi taršos iš pačios Žemės, – sako Bradley De Gregorio iš Karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijos Vašingtone (JAV).

Uolienos, kuriose yra nukleobazių, į Žemę galėjo patekti prieš 4-3,8 mlrd. metų. Tai įvyko anksčiau nei ankstyviausios žinomos neginčijamos mikrobų fosilijos, kurių amžius yra apie 3,4 mlrd. metų.

Y.Oba'os komanda taip pat aptiko didesnę nukleobazių koncentraciją dirvožemyje, ant kurio nukrito Merčisono meteoritas – nei pačiame meteorite.

„Jei šie rezultatai atspindi tipišką pirimidinų koncentraciją meteorituose, – sako M.Kallahanas, – tuomet [Žemėje esančios] nukleobazės greičiausiai būtų lėmusios genetinės medžiagos atsiradimą, o ne patekimą iš nežemiškų šaltinių“.

Tyrimas skelbiamas žurnale „Nature Communications“.

Parengta pagal „New Scientist“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ką JAV rinkimų kampanijoje lems „superantradienis“?