Antarktiniuose vandenyse mokslininkai aptiko nepaprastą milijono metų senumo radinį

Jūros dugne Antarktidoje aptikta senovinių mikroorganizmų DNR, kurios dalis datuojama maždaug milijonu metų. Naujajame tyrime teigiama, kad ši DNR yra seniausia kada nors aptikta jūros dugno nuosėdose.

 Jūros dugne Antarktidoje aptikta senovinių mikroorganizmų DNR, kurios dalis datuojama maždaug milijonu metų. <br> 123rf nuotr.
 Jūros dugne Antarktidoje aptikta senovinių mikroorganizmų DNR, kurios dalis datuojama maždaug milijonu metų. <br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 26, 2022, 8:35 AM

Mokslininkai neįprastus genetinius mėginius, vadinamus nuosėdine DNR (arba sedaDNR), atsitiktinai surinko 2019 m., vykdydami tyrimą Skotijos jūroje į šiaurę nuo žemyninės Antarktidos. Radiniai buvo aptikti 178 metrų gylyje.

Naujajame tyrime, kuris spalio 2 d. buvo paskelbtas internete žurnale „Nature Communications“, tyrėjai pirmą kartą paskelbė sedaDNR mėginių analizės rezultatus.

Komanda atidžiai išnagrinėjo rastų DNR fragmentų pažeidimų modelius – kad tiksliai nustatytų, kokio senumo jie buvo. Seniausiems fragmentams buvo apie milijonas metų. Iki šiol seniausia sedaDNR, kuri buvo rasta Arkties amžinojo įšalo gilumoje, buvo datuojama maždaug 650 000 metų, rašoma „Science Alert“.

„Šie fragmentai yra seniausia iki šiol aptikta autentiška jūrinė sedaDNR“, – teigė tyrimo pagrindinė autorė ir Tasmanijos universiteto (Australija) Jūrų bei Antarktidos studijų instituto mokslininkė Linda Armbrecht. Pasak jos, mėginiai itin gerai išsilaikė dėl žemos temperatūros, sumažėjusios deguonies koncentracijos ir ultravioletinių spindulių nebuvimo.

Mokslininkai nėra tikri, kokiai rūšiai priklauso seniausioji sedaDNR, tačiau ji tikrai yra eukariotų – tai yra gyvūnų, augalų ar grybų, o ne bakterijų ar virusų.

Tačiau dauguma DNR mėginių priklauso titnagdumbliams – fitoplanktono rūšiai, kuri šiandien vis dar egzistuoja pasaulio vandenynuose ir sudaro daugumos jūrų mitybos tinklų pagrindą.

Skotijos jūros sedaDNR duomenys rodo, kad maždaug prieš 540 000 metų, kai Žemė išgyveno natūralų atšilimo etapą, titnagdumblių greičiausiai buvo labai gausu. Tuo metu padidėjęs ledo nuo Antarktidos ledo skydo nykimas ir kylanti vandenyno temperatūra greičiausiai skatino spartų titnagdumblių augimą ir dauginimąsi, rašoma straipsnyje.

Tyrėjai skelbia, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos greičiausiai susidarys panašios sąlygos. Komanda mano, kad būtina daugiau sužinoti apie tai, kaip ekosistemos keitėsi ankstesniais atšilimo laikotarpiais – kad būtų galima geriau suprasti, kaip jos vėl keisis ateityje.

Antarktida yra vienas iš labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų regionų Žemėje, todėl šios poliarinės jūrų ekosistemos praeities ir dabarties reakcijos į aplinkos pokyčius tyrimas yra neatidėliotinas klausimas“, – sakė L.Armbrecht.

Parengta pagal „Live Science“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.