Naujame tarptautinės mokslininkų ir inžinierių grupės „Taikomoji fizika“ parengtame straipsnyje teigiama, kad Žemėje esantys detektoriai – tokie kaip Lazerinio interferometro gravitacinių bangų observatorija (LIGO) – teoriškai turėtų būti pajėgūs aptikti nežemiškos megapasaulinės technikos sukeliamas gravitacines bangas.
Tai, pasak mokslininkų, leistų ateivių paieškas išplėsti už artimiausių Žemės kaimynių ribų ir apimtų visas galaktikos žvaigždes.
Ar Žemė yra vienintelė Visatoje, kurioje gyvena protinga gyvybė (ar net gyvybė apskritai), yra vienas didžiausių atvirų klausimų, kankinančių žmoniją. Tačiau mūsų galimybės ieškoti atpažįstamų technologijų apsiriboja vos keliomis dešimtimis tūkstančių žvaigždžių. Elektromagnetinės bangos, kurias naudojame bendravimui, sklisdamos silpnėja, todėl ištirti triukšmo, esančio už poros šimtų šviesmečių, beveik neįmanoma.
Tačiau gravitacinių bangų signalai yra kitokie. Jie nesusilpnėja taip, kaip elektromagnetiniai signalai, todėl juos galima aptikti didesniais atstumais. Taigi, jei egzistuotų protinga ateivių civilizacija, turinti technologiją, galinčią generuoti galingas gravitacines bangas, galbūt galėtume jas aptikti.
Gravitacinės bangos yra beveik vienintelė mūsų turima priemonė kosmosui tirti, kuri nėra paremta šviesa. Gravitacines bangas sukuria masyvūs įvykiai: Žemėje užfiksuotos gravitacinės bangos atsirado susidūrus masyviems kompaktiniams objektams – pavyzdžiui, žvaigždžių liekanoms, juodosioms skylėms ir neutroninėms žvaigždėms. Kai šie žvaigždžių kūnai susijungia, susidūrimas sukelia bangas pačiame erdvėlaikio audinyje: panašiai kaip akmuo, įmestas į tvenkinį, sukelia mažytes bangas, tik susidūrimo atveju tai vyksta visomis kryptimis ir šviesos greičiu.
Tiesą sakant, bet koks objektas, kuris greitėja, sukelia gravitacines bangas. Tačiau gravitacinės bangos, kurias sukelia kažkas tokio galingo kaip didelė raketa, vis tiek būtų per mažos dabartinėms mūsų aptikimo galimybėms. Taigi, jei ateivių civilizacija turi technologiją, galinčią sukelti gravitacines bangas, kurias galėtume aptikti, ji turėtų būti labai įspūdinga.
Vadovaujami Kalifornijos universiteto fiziko Luke Sellerso, tyrėjai ėmėsi apskaičiuoti ateivių erdvėlaivio, kurį būtų galima aptikti su LIGO, dydį ir greitį – šį erdvėlaivį jie pavadino sparčiai ir (arba) masiškai greitėjančiu erdvėlaiviu (angl. Rapid And/or Massive Accelerating spacecraft, „RAMAcraft“).
Jie nustatė, kad LIGO gali aptikti maždaug Jupiterio masės „RAMAcraft“ (tai yra, 317,8 Žemių masės), –todėl galime atmesti galimybę artimiausiu metu tokį aparatą sukurti. Tačiau jei toks erdvėlaivis veiktų už maždaug 326 000 šviesmečių nuo Žemės, galėtume jį aptikti.
Kadangi Paukščių Tako disko skersmuo siekia apie 260 000 šviesmečių, tai pilnai aprėptų mūsų gimtosios galaktikos žvaigždžių ištyrimą.
„Mūsų atlikti varomųjų jėgų tyrimai atvėrė kelią gravitacinių bangų aptikimui, – sako fizikas, „Applied Physics“ generalinis direktorius Gianni Martire. – Šis naujas metodas neapsiriboja tradiciniu elektromagnetinių signalų diapazonu, todėl jau dabar turime galimybę ištirti visas 1011 žvaigždžių, esančių Paukščių take, o netrukus galėsime ištirti tūkstančius kitų galaktikų“.
Ateityje siūlomi kurti gravitacinių bangų detektoriai – tokie kaip DECi-herc Interferometro gravitacinių bangų observatorija ir „Big Bang Observer“ – turėtų būti 100 kartų jautresni už LIGO, todėl galėtų 106 kartus išplėsti paieškos apimtį, teigia tyrėjai.
Tai gana stiprūs „jeigu“. Tačiau dabar, kai pamatai jau padėti, komanda tikisi susisteminti savo tyrimo metodus ir ieškoti mažesnių objektų arčiau namų.
„Gravitacinių bangų aptikimas yra sudėtingas mokslas, nors jis dar tik pradedamas kurti, – rašo tyrėjai. – Toliau tobulinant metodiką, detektorių jautrumas gali tapti toks, kad šių objektų aptikimas taps įprastu reiškiniu. Atsižvelgiant į tai, būtų įdomu įvykdyti visavertę šių objektų paiešką... Kviečiame mokslo bendruomenę prisijungti prie mūsų“.
Tyrimas yra skelbiamas „arXiV“ svetainėje.
Parengta pagal „Science Alert“.
