Nors ankstesni tyrimai rodė nuosmukį atskirose disciplinose, šis tyrimas yra pirmasis, kuriame „aiškiai ir įtikinamai fiksuojamas novatoriškumo mažėjimas visose pagrindinėse mokslo ir technologijų srityse“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius Michaelas Parkas.
Tyrėjai įvertino 45 mln. mokslinių straipsnių, parašytų 1945–2010 m. – ir 3,9 mln. patentų, išduotų 1976–2010 m. JAV.
Labiausiai proveržį skatinančių mokslinių tyrimų sumažėjo fizinių mokslų – tokių kaip fizika ir chemija – srityje.
Vyresnysis tyrimo autorius Russellas Funkas sakė, kad „mokslinių tyrimų pobūdis keičiasi“, nes vis dažniau taikomos laipsniškos inovacijos.
Žinių našta
Viena iš tokio mažėjimo priežasčių teorijų yra ta, kad visi „žemai kabantys vaisiai“ mokslo srityje jau nuskinti.
Tyrėjai atkreipė dėmesį į vadinamąją „mokslinių tyrimų naštą“, kuri rodo, kad dabar norėdami įvaldyti tam tikrą sritį, mokslininkai turi išmokti tiek daug, jog jiems lieka mažai laiko peržengti jau esamas ribas.
Tai verčia mokslininkus ir išradėjus „sutelkti dėmesį į siaurą esamų žinių pjūvį, todėl jie tiesiog sugalvoja ką nors labiau konsoliduojančio, o ne skatinančio proveržį“, – sakė M.Parkas.
Kita priežastis gali būti ta, kad „akademinėje bendruomenėje didėja spaudimas publikuoti, publikuoti, publikuoti [mokslinius tyrimus] – nes tai yra rodiklis, pagal kurį vertinami akademikai“, – pridūrė jis.
Mokslininkai ragina universitetus ir finansavimo agentūras daugiau dėmesio skirti kokybei, o ne kiekybei – ir apsvarstyti galimybę pilnai subsidijuoti metų trukmės akademines atostogas, kad akademikai galėtų daugiau skaityti ir giliau mąstyti.
„Mes, kaip rūšis, netampame mažiau inovatyviais“, – pabrėžė M.Parkas, atkreipdamas dėmesį į neseniai pasiektus laimėjimus, pavyzdžiui, iRNR technologijos panaudojimą COVID-19 vakcinose arba gravitacinių bangų matavimą 2015 m.
Parengta pagal „Science Alert“.
