Aišku, neapsieina ši infrastruktūra ir be problemų – nuo retų metalų, reikalingų Saulės elementams gaminti, iki elementaraus dienos/nakties ciklo bei orų, kurie trukdo išgauti Saulės energiją efektyviausiai.
Kai kurias problemas labai efektyviai išspręstume, jei Saulės elementai būtų įrengti ne Žemės paviršiuje, o kosmose. Ten juos galima visą laiką atsukti į Saulę, jiems netrukdo oro sąlygos ir apskritai atmosfera, o pati elektrinė galėtų būti kilometrų (jei ne dar didesnio) skersmens.
Praeitą savaitę į kosmosą pakilo pirmasis tokios technologijos bandymų eksperimentas. Zondas „Space Solar Power Demonstrator“ (SSPD) zondas išbandys tris esmines technologijas, reikalingas kosminei Saulės energetikai.
DOLCE yra išsilankstanti struktūra, kurios išskleistos gabaritai sieks 1,8×1,8 metro. Ateityje jos pagrindu bus gaminami pavieniai Saulės elementai, kurie kartu susijungs į didžiulę jėgainę.
ALBA yra 32 bandomųjų Saulės elementų rinkinys. Skirtingos sudėties elementai bus tikrinami, siekiant rasti technologiją, kuri užtikrintų patikimumą ir ilgaamžiškumą kosmoso sąlygomis bei geriausią energijos kaupimo efektyvumą.
MAPLE yra lankstūs mikrobangų energijos siųstuvai, kuriais energija bus perduodama į dvi Žemėje įrengtas priėmimo stotis. Pilnavertė jėgainė energiją į Žemę turėtų perdavinėti nuolatos.
Kiekviena iš šių technologijų galėtų pasitarnauti ir kitose sferose, ne tik Saulės energijos kaupimui bei perdavimui. Pavyzdžiui, išsilankstančios struktūros labai naudingos įvairiems erdvėlaiviams bei kosminiams zondams, Saulės baterijos – tų pačių zondų energijos poreikiams užtikrinti, o mikrobangų perdavimas – komunikacijoms. Taip pat bus bandoma ir programinė įranga, skirta visų prietaisų valdymui ir darbo koordinavimui.
Bandymai užtruks keletą mėnesių, ir ilgiausiai truks skirtingų Saulės elementų tikrinimas. Galutinis projekto tikslas – orbitoje įrengti kilometrų skersmens Saulės elektrinę ir tiekti nuolatinę švarią energiją į priėmimo stotį Žemėje.
Daugiau informacijos galima rasti „Caltech“ pranešime spaudai.
