Gaminant cementą reikia labai aukštos temperatūros, o tam paprastai reikia deginti kurą – dėl to, žinoma, išsiskiria CO2. Tai iš dalies galima kompensuoti pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, tačiau cheminių reakcijų metu mišinyje taip pat išsiskiria didžiuliai CO2 kiekiai, o to išvengti sunkiau. Apskaičiuota, kad cemento gamybai tenka net 8 proc. viso žmonijos išmetamo anglies dioksido kiekio.
Bandydami sumažinti betono gamybos sukuriamą anglies dioksido kiekį, mokslininkai keičia formulę, vietoj vulkaninės uolienos naudodami kalkakmenį arba pridėdami tokių ingredientų kaip titano dioksido, statybinių atliekų, geriamosios sodos ar molio, kuris kasybos metu paprastai tiesiog išmetamas. Kitos komandos netgi bando naudoti mikrodumblius, kad užaugintų reikiamą kalkakmenį.
Atlikdami naująjį tyrimą, WSU mokslininkai ištyrė naują metodą, kurį taikant naudojama bioanglis – medžio anglis, gaminama iš organinių atliekų. Nors bioanglies į cementą buvo dedama ir anksčiau, šį kartą komanda pirmiausia ją apdorojo naudodama betono plovimo nuotekas. Tai padidino betono stiprumą ir leido įmaišyti didesnę priedų dalį. Tačiau svarbiausia, kad bioanglis iš aplink esančio oro sugebėjo sugerti iki 23 proc. savo svorio anglies dioksido.
