Pasak psichologės Loretos Vaičaitytės, kad profesijos tebeskirstomos į vyriškas ir moteriškas, labiausiai lemia vaikų auklėjimas ir tai, kokius elgesio modelius jie mato šeimoje, žiniasklaidoje, mokykloje. Paaugliai ir jaunimas jautriai reaguoja į klasiokų, draugų pastabas, tėvų ir mokytojų nuomonę, kuri kartais būna labai konservatyvi.
„Pavyzdžiui, tėtis grįžta iš darbo ir piktinasi, kad jo kolegės nieko nesupranta, geriau eitų dirbti moteriškų darbų. Kai tai vyksta nuolat, vaikas padaro išvadą, kad darbai iš tiesų yra vyriški ir moteriški. Jei talentas ar noras labai stiprus ir vaikas pasitiki savimi, jis tiesiog daro, siekia tikslų ir nesvarbu, ką pasakys aplinkiniai. Bet retas turi tokių vidinių resursų. Pažįstu berniukų, kurie gėdijasi ar net meta muzikos mokyklą, nes tai „nekieta“, „nevyriška“, kaip ir mergaičių, norinčių lankyti futbolą ar robotiką, bet nelankančių, nes kaip gi tai atrodys?“, – sako „visipsichologai.lt“ psichologė L. Vaičaitytė.
Vienintelė mergina kurse
Laivų inžiniere projektuotoja Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirbanti Laurita Rašinskė sako, kad mokyklos laikais neplanavo rinktis tokios specialybės, nes apie ją tiesiog nebuvo informacijos. Kadangi patiko informatika, matematika, mergina įstojo į informatikos inžineriją Klaipėdos universitete, bet pastudijavusi pusmetį suprato, kad ši sritis ne jai, ir pasirinko laivų inžineriją. Minčių, jog pasirinkta profesija yra vyriška, buvo kilę, ypač studijuojant.
„Pradėjusi studijuoti laivų inžineriją, buvau tarp kursiokų vienintelė mergina, tad natūraliai kildavo minčių, kad pakliuvau į vyrišką profesiją. Bet to nesureikšminau, tiesiog studijavau toliau, nes man patiko. O jau įsidarbinus pojūčio, kad ši profesija vyriška, iš viso neliko, nes kolektyve dirba apie 40 proc. moterų. Tiesa, daugelis jau vyresnio amžiaus – matyt, anksčiau ši sritis moterims atrodė patrauklesnė“, – svarsto pašnekovė.
LAMABPO duomenys rodo, kad 2022 m. inžineriją, gamybą ir statybą aukštosiose mokyklose rinkosi studijuoti apie 12 proc. vyrų ir apie 3 proc. moterų, profesinio mokymo įstaigose virš 80 proc. stojančiųjų į inžinerijos bei inžinerines profesijas yra vyrai. Pasak Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) direktoriaus Dariaus Lasionio, inžinerija išties dažnai laikoma labiau vyriška sritimi, nors realybėje inžinieriais sėkmingai dirba abiejų lyčių atstovai.
„Jei kalbėtume apie profesijas, kurios reikalauja itin sunkaus fizinio darbo, tuomet jas tikrai galime vadinti vyriškomis, nes vyrai natūraliai yra fiziškai stipresni. Bet ir čia matome pokyčių, nes sunkius darbus pakeičia automatizuoti, robotizuoti sprendimai, todėl vis mažiau lieka fizinio kontaktinio darbo. Tačiau inžinerija yra ne iš tokių sričių, šis darbas susijęs su protine veikla, tad lytis tikrai neturi jokios įtakos nei studijų, nei karjeros sėkmei. Matome, kad situacija pamažu keičiasi, merginos atranda tiksliuosius mokslus, tad yra vilčių, jog inžinerijai pavyks atsikratyti „vyriškos“ srities šleifo“, – sako asociacijos vadovas.
Psichologės L. Vaičaitytės teigimu, nors lygių galimybių srityje pasiekta daug, tačiau nederėtų pamiršti, kad dar visai neseniai moterų ir vyrų teisės ir pareigos buvo labai skirtingos: moterys neturėjo teisės balsuoti, studijuoti universitete, dirbti kvalifikuotą darbą, paveldėti turto. Iš vyro buvo tikimasi, kad jis dirbs, uždirbs arba perims tėvų ar uošvių verslą, o moteris turėjo būti gera žmona, auginti vaikus ir rūpintis namais. Šie stereotipai liko žmonių pasąmonėje ir „išlenda“ įvairiose situacijose, pavyzdžiui, renkantis profesiją.
„Atlikti tyrimai rodo, kad stereotipai, arba kitaip „proto vabalai“, formuojami nuo ankstyvos vaikystės. Mergaitės nesąmoningai ruošiamos būti rūpestingomis, geromis, turi būti ramesnės, nesavanaudės, atkreipti dėmesį į kitų jausmus, išklausyti, kai tuo tarpu berniukams yra suteikiama daugiau laisvės, daugiau leidžiama eksperimentuoti, jie mažiau kontroliuojami. Tėvai paprastai nepastebi juos veikiančių stereotipų, o kol to neįsisąmoniname, negalime pakeisti. Tik pradėdami klausti savęs, ar vienodai elgiamės tiek su sūnum, tiek su dukra, ar nesam vienam atlaidesni, o kitam griežtesni, galime pradėti stabdyti save ir keisti elgesį, o tuo pačiu – ir elgesio modelį vaikui“, – sako ji.
Stiprinti pasitikėjimą savimi
Paklausta, kaip atrodo laivų inžinierės projektuotojos darbas, L. Rašinskė pasakoja, kad dažniausiai dirba prie žvejybinių laivų iš Danijos arba Lenkijos. Gaunami preliminarūs viso laivo brėžiniai, pagal kuriuos 3D erdvėje yra modeliuojama atitinkama laivo korpuso dalis. Vėliau suderintas modelis perkeliamas į itin detalius brėžinius, kurie kartu su išsamiomis detalių pjovimo instrukcijomis keliauja laivų statybos specialistams. Visas procesas užtrunka apie porą mėnesių.
„Šis darbas nėra monotoniškas, nes nors laivai atrodo panašūs, jie išties skiriasi, todėl skirtingos ir jų dalys. Kartais tenka ieškoti sprendimų, kaip geriau atlikti gautą užduotį, todėl prireikia ir platesnio požiūrio, ir kūrybiškumo. Man patinka ir pats procesas, kai iš pradžių matai tik tuščią kompiuterio langą, o vėliau jame pamažu sukuri konkretų, apčiuopiamą dalyką. Kartais būna galimybė gyvai pamatyti laivo statybos procesą, tuomet pamatau ir savo kurtas dalis realybėje – apima pasididžiavimas savo darbu. Šioje srityje jaučiuosi atradusi save“, – sako ji.
Pasak L. Rašinskės, inžinerinių sričių studijos daugeliui atveria plačias galimybes, nes yra didelis specialistų poreikis, lengva susirasti darbą, daryti karjerą. Todėl jei tik yra noro ir gebėjimų, patinka tikslieji mokslai, ji pataria visiškai nekreipti dėmesio, ar esi mergina, ar vaikinas, nes inžinerinės specialybės vienodai tinka visiems. Be to, merginos turi ir privalumų – jos gali būti kruopštesnės ir atidesnės, o inžinerijoje šios savybės yra svarbios ir reikalingos.
Psichologė sako, kad rinkdamasis būsimą profesiją jaunas žmogus galėtų labiau atsilaikyti prieš visuomenės spaudimą ir stereotipus stiprindamas pasitikėjimą savimi ir atrasdamas savo talentus.
„Padėtų talentų atradimų, pasitikėjimo savimi stovyklos, patyriminiai kursai. Palaikymas, manau, galėtų ateiti ir per žiniasklaidą, pasakojant apie moteris, dirbančias robotikoje, informacinėse technologijose, inžinerijoje, ir vyrus, dirbančius mokytojais, socialiniais darbuotojais, aktoriais, šokėjais“, – įsitikinusi L. Vaičaitytė.
