Tyrėjų grupė, susidedanti iš kelių universitetų mokslininkų, sukūrė naują kompiuterinių genetinių priemonių rinkinį, skirtą prieš maždaug 50 000 metų vykusio neafrikietiškos kilmės žmonių ir neandertaliečių kryžminimosi genetiniam poveikiui nustatyti (tyrimas taikomas tik tų žmonių, kurie iš Afrikos migravo prieš neandertaliečių išnykimą, palikuonims – ypač europietiškos kilmės žmonėms).
Žurnale „eLife“ paskelbtame tyrime mokslininkai praneša, kad kai kurie neandertaliečių genai lemia tam tikrus šiuolaikinių žmonių bruožus, įskaitant kelis, turinčius didelę įtaką imuninei sistemai. Tačiau apskritai tyrimas rodo, kad šiuolaikinių žmonių genai vėlesnėse kartose laimi.
„Įdomu tai, kad nustatėme, jog keli iš nustatytų genų, susijusių su šiuolaikinio žmogaus imunine, medžiagų apykaitos ir vystymosi sistemomis, galėjo turėti įtakos žmogaus evoliucijai po protėvių migracijos iš Afrikos, – sako viena iš tyrimo autorių bei Menų ir mokslų koledžo kompiuterinės biologijos docentė April (Xinzhu) Wei. – Savo pritaikytą programinę įrangą pateikėme nemokamai atsisiųsti ir naudoti visiems, kurie domisi tolesniais tyrimais“.
Naudodami didžiulį Jungtinės Karalystės biobanko duomenų rinkinį, kurį sudaro beveik 300 000 ne afrikietiškos kilmės britų genetinė ir požymių informacija, tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 235 000 genetinių variantų, kurie, tikėtina, kilo iš neandertaliečių. Jie nustatė, kad 4 303 iš šių DNR skirtumų vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikiniuose žmonėse ir daro įtaką 47 skirtingiems genetiniams bruožams – pavyzdžiui, kaip greitai žmogus gali sudeginti kalorijas arba natūraliam imuniniam atsparumui tam tikroms ligoms.
Kitaip nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose nebuvo galima visiškai atmesti šiuolaikinių žmonių genų variantų, naujajame tyrime panaudoti tikslesni statistiniai metodai, kad būtų galima sutelkti dėmesį į neandertaliečių genams priskiriamus variantus.
Nors tyrime naudotas beveik vien tik Jungtinėje Karalystėje gyvenančių baltaodžių asmenų duomenų rinkinys, komandos sukurti nauji skaičiavimo metodai galėtų padėti gauti evoliucinių įžvalgų iš kitų didelių duomenų bazių – tai leistų gilintis į senovinių žmonių genetinę įtaką šiuolaikiniams žmonėms.
„Žmogaus evoliuciją tiriantiems mokslininkams, norintiems suprasti, kaip kryžminimasis su senoviniais žmonėmis prieš dešimtis tūkstančių metų vis dar lemia daugelio dabartinių žmonių biologiją, šis tyrimas gali užpildyti kai kurias spragas, – sako Kalifornijos universiteto (JAV) docentas ir pagrindinis tyrėjas Sriramas Sankararamanas. – Žvelgiant plačiau, mūsų išvados taip pat gali suteikti naujų įžvalgų evoliucinės biologijos specialistams, ieškantiems, kaip tokio pobūdžio įvykių atgarsiai gali turėti ir naudingų, ir žalingų pasekmių“.
Parengta pagal „SciTechDaily“.
