Kasmet maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma. Tai yra apie 1,4 mlrd. tonų maisto. Pasaulio ekonomikai tai kainuoja ne tik pinigus, bet ir iki 10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidaro dėl pagaminto, bet nesuvalgyto maisto. Be to, valgant sugedusį maistą, yra rizika apsinuodyti.
Kai daug baltymų turintys maisto produktai – tokie kaip mėsa, vištiena ir žuvis – pradeda gesti, juose išsiskiria biogeniniai aminai: organiniai junginiai, kurie yra maisto kokybės rodikliai ir gali būti toksiški žmonėms. Nors biogeniniai aminai yra tobulas standartinis maisto gedimo stebėsenos metodas, juos reikia matuoti brangiais, nešiojamais prietaisais, kuriais turi dirbti apmokytas personalas.
Dabar Koço universiteto (Turkija) mokslininkai sukūrė mažytį jutiklį, kuris gali stebėti maisto šviežumą realiuoju laiku, belaidžiu ryšiu ir be baterijos – o rezultatus siųsti į išmanųjį telefoną.
Jutiklis pagamintas iš lengvai sintetinamo polimero, sluoksniuojamo ant elektrodų, kurie, naudodami talpos jutiklį (angl. capacitive sensor), aptinka biogeninius aminus, susidarančius baltyminguose maisto produktuose. Jutiklis sveria apie 2 g ir yra 2 cm2 dydžio. Jutiklyje naudojama NFC technologija – lustas, sujungtas su išmaniuoju telefonu, belaidžiu ryšiu perduoda matavimus realiuoju laiku per anteną. Lustas gauna energiją, kai šalia jutiklio pastatomas su NFC suderinamas išmanusis telefonas.
Norėdami pademonstruoti realią prietaiso taikymo galimybę, tyrėjai išbandė savo jutiklį su supakuotomis vištienos krūtinėlėmis ir šonkauliukų kepsniais. Mėsos mėginiai buvo laikomi skirtingomis sąlygomis: šaldiklyje, šaldytuve ir kambario temperatūroje.
Per tris dienas kambario temperatūros mėginius stebėjusio jutiklio talpa padidėjo – o tai rodo, kad mėsai gendant iš jos išsiskyrė biogeniniai aminai. Tai, pasak tyrėjų, rodo, kad jutiklis veiksmingai nustatė gedimą.
„Išbandėme jutiklį naudodami įvairiomis laikymo sąlygomis laikomus vištienos ir jautienos mėginius, kad pademonstruotume realią jutiklio taikymo galimybę, – skelbia mokslininkai. – Jutiklis veikė patikimai, todėl maisto produktų gedimas buvo prognozuojamas tris dienas trukusio matavimo metu pagal momentinius jutiklio rodmenis naudojant mobilųjį telefoną. Trečiąją dieną kambario temperatūroje laikomų mėginių jutiklio atsakas pasikeitė 700 proc., palyginti su šaldiklyje laikomų mėginių atsaku – o tai įrodo jutiklio veikimą nustatant gedimą“.
Tyrėjai teigia, kad jų jutiklis yra paprastas naudoti, pigus pagaminti ir leidžia nuolat stebėti daug baltymų turinčius maisto produktus prekybos centrų lentynose ar namuose.
„Siūlomą prietaisą gali naudoti mėsos gamintojai, tiekėjai, valdžios institucijos ir galutiniai pirkėjai, baltymingų maisto produktų šviežumo ir (arba) gedimo stebėsenai realiuoju laiku“, – teigia mokslininkai. – Be to, buvo pademonstruotas partijų gamybos procesas, suderinamas su nebrangiomis medžiagomis, todėl galima gaminti nešiojamus, lengvai valdomus prietaisus, kurie gali susilaukti ypatingo susidomėjimo ten, kur maisto sauga ir maisto švaistymas kelia susirūpinimą“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Food“.
Parengta pagal „New Atlas“.
