Apie šį įvykį pranešė „The Guardian“ po to, kai Kembridžo ir Kaltecho universitetų raidos biologė profesorė Magdalena Żernicka-Goetz 2023 m. Tarptautinės kamieninių ląstelių mokslinių tyrimų draugijos metiniame susitikime paskelbė apie šį atradimą. Išvados dar nepaskelbtos recenzuotame straipsnyje, pažymi „IFLScience“.
Sukurtos sintetinės struktūros atitinka pačią žmogaus vystymosi pradžią – jose dar nėra smegenų ar širdies, tačiau jas sudaro ląstelės, kurių reikėtų placentai, trynio maišui ir embrionui susiformuoti. M.Żernicka-Goetz konferencijoje pasakojo, kad šios struktūros buvo išaugintos taip, kad atitiktų 14 dienų natūralaus nėštumo laikotarpį, kai žmogaus embrionas yra įsčiose. Neaišku, ar būtų įmanoma leisti joms subręsti dar ilgiau.
Šiuo metu įstatymas leidžia žmogaus embrionus laboratorijoje auginti ne ilgiau kaip 14 dienų. Dėl to vystymosi biologijos tyrimai yra apsunkinti, nes mokslininkai gali užčiuopti ligų pėdsakus tik daug vėliau, tirdami nėštumo skenogramas ir paaukotus embrionus. Tikimasi, kad sintetinių embrionų technologija galėtų padėti užpildyti šią spragą.
Reaguodami į šią žinią, kiti kamieninių ląstelių tyrimų ekspertai pabrėžė, kad geriau suprasti embrionų vystymąsi yra itin svarbu.
„Galimybė atkartoti ankstyvuosius žmogaus vystymosi procesus naudojant kamienines ląsteles lėkštelėje yra nepaprastas proveržis ląstelių ir reprodukcinių technologijų srityje, – pareiškime teigė daktaras Rodrigo Suarezas iš Kvinslendo universiteto (Australija). – Potenciali nauda yra didžiulė – nuo geresnio supratimo, kaip ankstyvieji audiniai savaime organizuojasi vystimosi stadijose, kurių neįmanoma ištirti dabartiniais metodais, iki genetinių ir ląstelinių reikalavimų, susijusių su ankstyvuoju žmogaus vystymusi sveikatos ir ligų požiūriu, išaiškinimo.“
Kamieninių ląstelių pagrindu sukurti embrionai jau anksčiau buvo sukurti pelėms (taip pat M.Żernicka-Goetz grupės mokslininkų) ir beždžionėms, todėl daugelis spėliojo, kad žmogaus embriono eilė ateis netolimoje ateityje. Vis dėlto, įveikus šį mokslo etapą, iškilo etinių ir teisinių kliūčių. Vienas iš esminių klausimų – kiek šios struktūros panašios į natūralius embrionus?
„Jei visas sumanymas yra toks, kad šie modeliai turi būti labai panašūs į normalius embrionus, tai tam tikra prasme su jais turėtų būti elgiamasi taip pat. Šiuo metu teisės aktuose tokio aspekto nėra. Žmonės dėl to nerimauja, – „The Guardian“ aiškino profesorius, Francis Cricko instituto kamieninių ląstelių biologijos ir raidos genetikos vadovas Robinas Lovellas Badge.
„Nors dar neaišku, kaip šie sintetiniai embrionai galėtų vystytis ar būti naudojami moksliniuose tyrimuose, jei bus nustatyta, kad jie nėra lygiaverčiai žmogaus embrionams, arba jei bus įmanoma apriboti jų vystymąsi taip, kad jie neįgytų tam tikrų savybių, susijusių su teisiniu ir etiniu žmogiškumu, jie potencialiai galėtų būti naudingi moksliniuose tyrimuose, kurie šiuo metu laikomi pernelyg rizikingais, kad būtų galima naudoti žmogaus embrionus“, – pareiškime teigė daktarė Evie Kendal.
Panašių tyrimų su gyvūnais įrodymai nevienareikšmiai. Sintetinius beždžionių embrionus implantavus į beždžionių patelių gimdas, dauguma jų sėkmingai neprisitvirtino, o tie, kurie prisitvirtino, neišsivystė į gyvybingus vaisius. Sintetiniai pelių embrionai išsivystė tiek, kad pradėjo formuotis širdis ir smegenys, tačiau po to jie buvo pažeisti.
R.Lovellas-Badge dienraščiui „The Guardian“ paaiškino, kad neaišku, ar yra biologinė priežastis, dėl kurios šios struktūros negali sėkmingai vystytis, ar šios problemos kilo dėl techninių kliūčių, kurias teoriškai būtų galima įveikti.
2022 m. Australijos nacionalinė sveikatos ir medicinos tyrimų taryba (NHMRC) licencijavo Monasho universitete sukurtą technologiją „iBlastoids“. Tai labai ankstyvų žmogaus embrionų modeliai, pagaminti iš odos ląstelių, kurie negali išsivystyti į subrendusį vaisių. NHMRC nusprendė, kad šioms struktūroms turi būti taikoma tokia pati teisinė apsauga kaip ir įprastiems žmogaus embrionams, todėl joms galioja ta pati 14 dienų vystymosi laboratorijoje taisyklė. Tai tik vienas pavyzdys, tačiau jis atskleidžia teisinį šio klausimo sudėtingumą, teigia „IFLSciece“.
Atrodo, kad dauguma ekspertų sutinka, jog būtina, kad reguliavimo institucijos visame pasaulyje pradėtų derintis prie šių naujovių, kad būtų galima aiškiau apibrėžti, kas yra šie sintetiniai embrionai teisine prasme ir kaip jie gali būti naudojami.
Parengta pagal „IFLScience“.
