2019 m. mokslininkų komanda apskaičiavo, kad kiekvieną valandą į mūsų kvėpavimo takus patenka iki 16,2 gabalėlio mikroplastiko – kas reiškia, kad mes kiekvieną savaitę sukvėpuojame bankinę kortele. Dabar remdamiesi šiais duomenimis mokslininkai išsiaiškino, kaip plastikas juda mūsų kvėpavimo sistemose.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, mikroplastikas – tai mažyčiai plastiko gabalėliai, kurių ilgis mažesnis nei 5 milimetrai. Šių suirusių pramonės atliekų ir vartojimo prekių likučių neįmanoma išvengti: jų galima rasti vandenynuose ir atmosferoje, vandenyje, vandenyje, išpilstytame į butelius – ir net žmonių išmatose.
Atlikta nedaug tyrimų, kaip toksiškas mikroplastikas veikia žmonių sveikatą – ypač kvėpavimo takų sveikatą. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šios mažos dalelės gali kelti rimtų sveikatos problemų. Dabar naudodami kompiuterinį modelį mokslininkai nustatė kvėpavimo takų regionus, kuriems didžiausią poveikį daro kvėpavimas mikroplastiku. Savo išvadas jie paskelbė žurnale „Physics of Fluids“.
„Pirmą kartą 2022 m. tyrimais nustatyta, kad mikroplastikas patenka giliai į žmogaus kvėpavimo takus, o tai kelia susirūpinimą dėl rimto pavojaus kvėpavimo takų sveikatai“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius ir Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) vyresnysis mokslo darbuotojas Mohammadas S. Islamas.
Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kad išanalizuotų, kur mažyčiai gabalėliai linkę keliauti mūsų kvėpavimo takuose – ir kur jie nusėda.
Analizuodami šią cirkuliaciją lėto ir greito kvėpavimo sąlygomis su trimis galimomis plastiko formomis (sferine, tetraedrine ir cilindrine), tyrėjai nustatė, kad didžiausi mikroplastiko gabaliukai – maždaug 5,56 mikrono dydžio (viena septyniasdešimtoji žmogaus plauko pločio) – yra labiausiai linkę užsilikti mūsų organizme. Šie didesni gabaliukai dažniausiai patenka į viršutinius kvėpavimo takus – pavyzdžiui, nosies ertmę ir gerklės užpakalinę dalį.
Vis dar nežinoma, kokį poveikį mikroplastikas žmogaus organizmui daro sveikatai. Tačiau įrodyta, kad mikroplastikas žudo žmogaus ląsteles, sukelia žarnyno uždegimą ir mažina pelių vaisingumą.
Mikroplastikas taip pat gali pernešti virusus, bakterijas ir kitas pavojingas chemines medžiagas, kurios patenka ant mikroskopinių plastiko paviršių.
Tyrėjai teigia, kad toliau bus tiriama, kaip plastikas nusėda žmogaus plaučiuose, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip drėgmė ir temperatūra. Jie pažymėjo, kad mikroplastikas tampa vis labiau paplitusiu.
„Vandenyje, ore ir dirvožemyje rasta milijonai tonų šių mikroplastiko dalelių. Pasauliniai mikroplastiko kiekiai sparčiai didėja, o mikroplastiko tankis ore smarkiai auga“, – perspėja M.I. Islamas.
Parengta pagal „Live Science“.
