Branduolinės saugos specialistė: Zaporožės AE susprogdinta nebus, tačiau yra kitas pavojus

Rusų okupantai pirmą kartą sprogmenis Zaporožės AE teritorijoje padėjo prieš metus, 2022 m. vasarą. Paskutinį kartą tai įvyko birželio 11 d., kai narai sprogmenis tikriausiai padėjo tvenkinyje. Šiai dienai penki ŽAE energijos blokai yra „šaltajame“ režime, o vienas – „karštajame“. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, reaktoriaus aktyvioji zona išsilydytų dėl aušinimui skirto vandens trūkumo, Fukušimos tipo avarijai išsivystyti prireiktų vos 27 valandų.

 Rusijos kontroliuojamos Zaporožės atominės elektrinės pietų Ukrainoje vaizdas 2023 m. birželio 15 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
 Rusijos kontroliuojamos Zaporožės atominės elektrinės pietų Ukrainoje vaizdas 2023 m. birželio 15 d.<br> AFP / Scanpix nuotr.
Rusija naudoja Zaporožės atominę elektrinę kaip savo agresijos elementą.<br>AFP / Scanpix nuotr.
Rusija naudoja Zaporožės atominę elektrinę kaip savo agresijos elementą.<br>AFP / Scanpix nuotr.
Rusija naudoja Zaporožės atominę elektrinę kaip savo agresijos elementą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusija naudoja Zaporožės atominę elektrinę kaip savo agresijos elementą.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
 Kariniai rusų sunkvežimiai antrojo Zaporožės AE reaktoriaus turbinų salėje.<br> IAE nuotr.
 Kariniai rusų sunkvežimiai antrojo Zaporožės AE reaktoriaus turbinų salėje.<br> IAE nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 29, 2023, 7:26 PM, atnaujinta Jun 29, 2023, 7:27 PM

Būtent vandens trūkumas, o ne energetinio bloko susprogdinimas yra lengviausias būdas okupantams surengti branduolinę katastrofą Ukrainoje. Ir jokios prevencijos prieš tokį scenarijų nėra, išskirtiniame interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ teigia branduolinės energetikos ir branduolinės saugos ekspertė Olga Košarnaja.

– Ukrainos valstybės saugumo tarnybos vadovo generolo Kyrylo Budanovo teigimu, Rusijos okupantai pilnai pasiruošė teroristiniam išpuoliui Zaporožės atominėje elektrinėje. Ar turite informacijos apie tai, kas dabar vyksta elektrinėje?

– Kalbant apie sprogmenis, kažkas buvo padėta pirmojo, antrojo ir ketvirtojo reaktorių mašinų skyriuose. Ten stovi tentais aptempti sunkvežimiai. Sprogmenys buvo padėti pirmajame ir antrajame mašinų skyriuose praėjusių metų rugpjūtį, o ketvirtajame bloke – gegužę. Balandžio 12 d. prie ketvirtojo bloko įvyko sprogimas – atsitiktinis sprogimas – ir visi turbinų salės langai išbyrėjo.

Turbinų salė – tai didžiulė patalpa, kurioje yra turbininis generatorius. Į ją gali įvažiuoti keli sunkvežimiai. Šie sunkvežimiai matomi TATENA inspektorių užfiksuotoje vaizdinėje medžiagoje. Jie praeina pro šiuos sunkvežimius.

Reaktorius yra po žeme.

– Jei mašinų skyriuje įvyktų sprogimas, ką tai galėtų sukelti?

– Nesu karinė ekspertė ar sapnų aiškintoja, man sunku vertinti. Bet galiu pasakyti viena: branduolinės jėgainės niekada nebuvo projektuojamos atsižvelgiant į galimus karinius veiksmus. Apsauginiai gaubtai ir konteineriai sausam panaudotų atliekų saugojimui buvo suprojektuoti lengvojo lėktuvo nukritimo atvejui, stipriems žemės drebėjimams, potvyniams – bet ne tokiems atvejams.

– Ar galėtumėte paaiškinti dabartinę Zaporožės AE būklę? Ji sustabdyta, tiesa?

– Ji negamina elektros energijos. Penki blokai yra šaltajame režime. Tai reiškia, kad pirminio kontūro aušinimo skysčio temperatūra yra 70 laipsnių. O penktasis blokas yra karšto sustabdymo stadijoje. Tai reiškia, kad vandens, kuriuo skalaujamas branduolinis kuras reaktoriaus viduje, pirmojo kontūro, temperatūra yra 275 laipsniai. Šį bloką galima labai greitai sumažinti iki mažiausios kontroliuojamos galios.

Jei jis pasiektų tokią galią, išsilydžius aktyviajai zonai – pavyzdžiui dėl to, kad pritrūksta vandens antrajam kontūrui aušinti – įvyktų sunki avarija. Sustabdžius reaktorių karštuoju būdu, ypač esant minimaliai valdomai galiai, pagal „NAC Energoatom“ priešprojektinius avarijų vertinimus tai įvyktų per 27 valandas, o sustabdžius šaltuoju būdu – per 8 dienas.

Šalia kiekvieno reaktoriaus esančius panaudoto branduolinio kuro baseinus taip pat reikia aušinti vandeniu – nes jie generuoja likutinę šilumą. Tik po penkerių metų, praleistų tokiame baseine, jie perkraunami sausam saugojimui aikštelėse. Be vandens jie išsilydo per 14 dienų. Tai panašus į Fukušimos scenarijus.

Taigi, jie tai daro tyčia, norėdami šantažuoti.

– Dėl aušinimo vandens. Kiek ši problema paaštrėjo susprogdinus Kachovsko hidroelektrinės užtvanką?

– Žinoma, ji paaštrėjo. Pagal Baltijos skalę (sovietmečiu įvesta aukščių sistema, lrytas.lt past.) vidutinis metinis vandens lygis Kachovkos užtvankoje turėtų būti 16 metrų. Tvenkinys ir buvo maždaug tokio lygio. Tačiau kai vanduo visiškai išnyko, vandens paėmimas ir tvenkinio pripildymas tapo neįmanomas.

Tvenkinio tūris – 47 milijonai kubinių metrų. Tvenkinio paviršius yra 8 kvadratinių kilometrų ploto, vyksta garavimas. Taip pat yra vandens nuostolių per vandentiekio vamzdžius, natūralius nuotėkius ir pan. Tačiau yra ir purkštuvų baseinų, kurie yra saugos sistemos dalis. Jie taip pat skirti vėsinimui.

1–4 blokams skirti šeši baseinai, 5–6 blokams – irgi šeši baseinai. Tačiau šie baseinai taip pat užminuoti, dar praėjusią vasarą, kai žuvo naras. Okupantai nužudė narą, kuris nenorėjo daryti to, ko jie reikalavo.

Paskutinį kartą rusų narai nusileido birželio 11 d. – jie neva stiprino sijas, tačiau šio proceso metu nebuvo leista dalyvauti jokiems Ukrainos ZAE darbuotojams. Viskas buvo daroma slaptai. Tai įvyko po to, kai tvenkinį asmeniškai apžiūrėjo Sergejus Kirijenka. Tada K.Budanovas padarė pareiškimą apie sprogmenis.

– Jei, neduok Dieve, bus susprogdintas bent vienas elektrinės blokas – kokios bus pasekmės?

– Nereikia nieko sprogdinti. Manau, kad jį susprogdinti gana sudėtinga. Tačiau palikti jį be aušinamojo vandens, kad avarija įvyktų pagal Fukušimos scenarijų, yra gana realu.

Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Matematinių mašinų ir sistemų instituto darbuotojas Ivanas Kovalecas apskaičiavo galimas radioaktyviosios taršos zonas. Jis apskaičiavo atvejį, kai visi energijos blokai yra sustabdyti šaltuoju būdu. Blogiausio scenarijaus atveju tai yra 20 kilometrų [taršos zona]. Tačiau jis neapskaičiavo, kad vienas iš karštai sustabdytų energijos blokų gali būti veikiantis.

Šaltajame sustabdymo režime nesusidaro trumpaamžiai jodo izotopai, todėl rekomenduojama negerti jodo. Jodo pusėjimo trukmė yra aštuonios dienos. Bet jei maitinimo blokas bus įjungtas, jodas-131 vėl susidarys.

– Tad kokia prevencija galima?

– Nėra jokios prevencijos, negalima gerti jodo. Tai nėra prevencija, tai tik pakenktų skydliaukei. Net jei taip atsitiks, jodo profilaktika bus reikalinga ne visuose regionuose. I. Kovaleco skaičiavimais, Kijevas nebus paveiktas, taip pat ir Zaporožė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.