Nauja medicinos priemonė epilepsija sergančius žmones gali prieš minutę įspėti apie artėjantį priepuolį.
Kasdienėse situacijose, kurios daugumai kitų žmonių nėra niekuo ypatingos, epilepsijos priepuoliai kelia susižalojimo pavojų. Dėl to šia liga sergantys žmonės dažnai vengia įprastos veiklos, pvz., važiuoti dviračiu, plaukti ar eiti stačia įkalne.
Tėvo pagalba
Tačiau šį naują įtaisą įsidėję žmonės gali būti tikri, kad prieš prasidedant priepuoliui jie gaus įspėjimą, todėl galės imtis reikiamų atsargumo priemonių. Inžinierių dr. Davidą Blánquezą sukurti ausies įtaisą įkvėpė labai asmeniškos priežastys.
„Šį projektą pradėjome dėl mano dukters Marinos, kuri serga epilepsija“, pasakoja D.Blánquezas. Jis buvo robotikos mokslininkas, tačiau pamatė, kad tokiems žmonėms kaip jo dukra reikalinga priemonė, galinti juos įspėti apie artėjantį traukulių priepuolį.
„Ji patyrė daug priepuolių skirtingose situacijose ir kai kurie iš jų jai buvo labai pavojingi“, – pasakoja išradėjas, kuris yra ir ausies įtaisą sukūrusios Ispanijos įmonės „MJN Neuro“ generalinis direktorius.
Įmonė 2019–2022 m. pagal projektą „SERAS_v4.0“ gavo ES finansavimą priemonei tobulinti. Šią priemonę dabar galima įsigyti keliose Europos šalyse.
Šiandien epilepsija sergantys žmonės gali dėvėti apyrankes ar monitorius, kurie kitiems žmonėms parodo, kad žmogus serga šia liga – tačiau apie priepuolį iš anksto neįspėjama.
Ausies įtaiso programėlė
Ausies įtaisas paciento mobiliajame telefone įdiegtai programėlei siunčia signalą, kad yra didelė priepuolio tikimybė. Taip pat gali būti įspėjamas šeimos narys ar prižiūrintysis asmuo.
Naudodamas elektroencefalogramą įtaisas nuolat stebi smegenų veiklą ir registruoja pagrindinę medicininę informaciją bei kuria algoritmą, kuris ilgainiui vis tiksliau atpažįsta artėjančio priepuolio ženklus. Pasak D.Blánquezo, bendras tikslas yra įspėti bent prieš vieną minutę – o kai kurie prietaiso dėvėtojai gali būti įspėjami dar anksčiau.
„Algoritmą pritaikome kiekvienam pacientui, nes kiekvieno epilepsija sergančio žmogaus smegenys yra skirtingos“, teigia jis.
Epilepsijos priepuolis įvyksta sutrikus smegenų veiklai. Priepuolio požymius prieš jam įvykstant atpažįsta tik maždaug vienas iš 20 žmonių.
Epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuris visame pasaulyje pasireiškia maždaug 50 mln. žmonių – 1 proc. viso gyventojų skaičiaus. Šia liga, kurią gali sukelti genetika, galvos trauma, virusinės infekcijos ar prieš gimstant patirti sužalojimai, Europoje serga apie 6 mln. žmonių. Maždaug pusės visų atvejų negalima paaiškinti.
Staigi mirtis
Retais atvejais epilepsija gali sukelti net iš pirmo žvilgsnio sveikų vaikų ir jaunuolių mirtį.
Elektros inžinierė Londono imperatoriškajame koledže dr. Esther Rodriguez-Villegas ieško sprendimo vykdydama ES finansuojamą projektą „NOSUDEP“. Projektas prasidėjo 2017 m. ir tęsis iki 2024 m.
Pasak E.Rodriguez-Villegas, staigi mirtis įvyksta apytikriai vienam iš 1000 epilepsija sergančių žmonių, dažniausiai – 21–40 m. amžiaus grupėje.
Pastaraisiais metais atliktas tyrimas šiek tiek paaiškino šiuos paslaptingus atvejus – tai gali nutikti, kai, praradęs sąmonę žmogus trumpam nustoja kvėpuoti: vadinamasis apnėjos sutrikimas. Šis ryšys buvo nustatytas epilepsijos pacientus stebint ligoninėje prieš operaciją. Kai kurie iš jų nustojo kvėpuoti.
Slaugytojams per tris minutes supratus, kas vyksta, pacientai buvo atgaivinti ir išgyveno. Jei praeidavo 5–10 min., išgelbėti pavykdavo tik kai kuriuos iš jų. Pasak E.Rodriguez-Villegas, cituojančios 2013 m. tyrimą, paskelbtą žurnale „Lancet Neurology“, praėjus 10 minučių jau būdavo per vėlu išgelbėti visus pacientus.
Miegas ir kvėpavimas
Miegodami kvėpuoti nustoja daug žmonių, tačiau jie patys vėl pradeda tai daryti. Regis, kai kurių epilepsija sergančių žmonių smegenys iš naujo nepaleidžia kvėpavimo proceso.
„Susipažinau su žmonėmis, kurių šeimos nariai, sergantys epilepsija, mirė staigia netikėta mirtimi, – pasakoja inžinierė. – Nusprendžiau, kad noriu kažkuo padėti“.
Ji sugalvojo sukurti nepatogumų nesukeliantį įtaisą, kurį pacientai dėvėtų naktį – jis juos arba kurį nors šeimos narį įspėtų kilus problemai.
Tačiau kadangi tai yra mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų, o ne gaminių kūrimo, etapas, ji turėjo atsižvelgti į naujus klinikinius įrodymus – todėl procesas tapo sudėtingesniu.
„Maniau, kad užteks stebėti apnėją, tačiau dabar žinau, kad procesas yra daug sudėtingesnis“, – aiškina E.Rodriguez-Villegas.
Klaidingi įspėjimai
Viena iš problemų yra ta, kad įtaisas negali be reikalo pradėti kelti aliarmą 3 val. nakties, taip tėvus įspėdamas, kad neva jų vaikui kyla pavojus mirti. Jis turi būti itin patikimas.
„Pastebėjome, kad epilepsijos pacientams miego apnėja pasireiškia, tačiau didžioji dauguma jos atvejų yra labai trumpi“, teigia išradėja. Šių trumpų laikotarpių įtaisas turėtų nepaisyti, kad klaidingi įspėjimai žmonėms nesukeltų nereikalingo nerimo ir neatgrasytų nuo įtaiso naudojimo.
Šiuo metu E.Rodriguez-Villegas siekia sukurti tokią įspėjimo sistemą, kuri būtų kuo patikimesnė. Ji būtų pagrįsta duomenimis, gaunamais iš aparato, kuris galėtų stebėti kvėpavimą, širdies ritmą, prisotinimo deguonimi lygį, balsu skleidžiamus garsus ir net miegojimo padėtį.
Pasak inžinierės, geriausia prognozė yra tokia, kad vienoks ar kitoks aplink kaklą ar ant jo dėvimas prietaisas galėtų būti sukurtas per penkerius metus. Tačiau ji astebi, kad procesas gali trukti ir ilgiau.
Grįžkime į Ispaniją: D.Blánquezo sukurtą apie priepuolius įspėjantį ausies įtaisą galima įsigyti už maždaug 1700 eurų. Jis taip pat parduodamas JK ir greitai bus prieinamas Vokietijoje.
„Epilepsija sergantiems žmonėms reikalingas sprendimas, kuris jiems leistų užsiimti įvairesne kasdiene veikla“ – apibendrina dr. D.Blánquezas.
Šiame straipsnyje minėti moksliniai tyrimai buvo finansuojami ES Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT). Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
Daugiau informacijos
„NOSUDEP“
