Aviacijos fanai užfiksavo daugeliui net nežinomas detales: atskleidė, kas vyko Lietuvos oro erdvėje prieš istorinį susitikimą

Nors dėl NATO viršūnių susitikimo dangus virš Vilniaus šią savaitę buvo gana tuščias, ši savaitė išlieka gana karšta Lietuvos skrydžių valdymo centrams ir oro navigacijos specialistams, kurie privalo užtikrinti sklandų orlaivių srautą gana kompaktiškoje Lietuvos oro erdvėje. Sekti įtemptą šių specialistų darbą bei savarankiškai stebėti oro erdvę gali ir paprasti entuziastai – tam nereikia net interneto ryšio, pasakoja Vilniaus universiteto radijo klubo narys ir buvęs prezidentas dr. Simonas Kareiva.

 Aviacinių skrydžių stebėjimo entuziastai duomenis susirenka patys.<br> S. Kareivos nuotr., lrytas.lt mont.
 Aviacinių skrydžių stebėjimo entuziastai duomenis susirenka patys.<br> S. Kareivos nuotr., lrytas.lt mont.
Sekti įtemptą šių specialistų darbą bei savarankiškai stebėti oro erdvę gali ir paprasti entuziastai – tam nereikia net interneto ryšio.<br> S. Kareivos nuotr.
Sekti įtemptą šių specialistų darbą bei savarankiškai stebėti oro erdvę gali ir paprasti entuziastai – tam nereikia net interneto ryšio.<br> S. Kareivos nuotr.
 Lietuva, padalinta zonomis. Vilniaus oro uosto bokšto dažnis 118.200 dengia orlaivius toje geografijoje. Kol pirmadienį leidosi „Air Force One“, į Vilniaus zoną niekam nebuvo galima įskristi.
 Lietuva, padalinta zonomis. Vilniaus oro uosto bokšto dažnis 118.200 dengia orlaivius toje geografijoje. Kol pirmadienį leidosi „Air Force One“, į Vilniaus zoną niekam nebuvo galima įskristi.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-07-11 13:55

Daugumai aviacijos mėgėjų žinomos interneto svetainės, tokios kaip „Flight radar“ pateikia daug duomenų apie įvairiausius orlaivius ir jų skrydžio maršrutus. Tačiau šie duomenys patenka į duomenų bazes dėka tokių pačių aviacijos entuziastų, kurių nemažai esama ir Lietuvoje, o jų oro erdvės stebėjimo įranga primena savadarbes meteorologines stoteles.

Vienas iš Vilniaus universiteto radijo klubo projektų – interneto svetainė virs.lt veikia nepriklausomai ir savarankiškai – joje atvaizduojami skrydžių duomenys surenkami ne iš „Flight radar“ ar kitos panašios sistemos, o tiesiai iš orlaivių atsakiklių – svetainė prijungta prie radijo imtuvo, kuris priima ir apdoroja aplink Vilnių girdimų orlaivių ADS-B radijo signalus.

Šia atvira technologija orlaiviai vienas kitam perduoda labai daug skrydžio informacijos – šaukinius, koordinates, greitį, aukštį ir daug kitų parametrų, kuriuos gali išgirsti ir apdoroti klausytojai ant žemės.

„Naudotis įprastomis interneto skrydžių stebėjimo platformomis, tokiomis kaip „Flight radar“ yra gana patogu, tačiau kartais tiesiog norisi įsitikinti ar ta informacija svetainėse pateikiama teisingai. Pavyzdžiui, minėtose svetainėse kartais matome, kad kažkoks orlaivis įskrido į Kaliningrado sritį, ar panašią keistą informaciją, nors realybėje ko gero taip nenutiko – kelios stebėjimo stotelės kartu pateikė netikslius arba galimai klaidinančius duomenis, kuriuos sistema suagregavo kaip teisingus. Todėl mūsų klubas jau prieš keletą metų įsirengė savo autonominę skrydžių stebėjimo sistemą, kuri padeda sulyginti faktinius mūsų oro erdvės duomenis su agreguotais duomenimis interneto sistemose. Pradėjome nuo kiniško USB imtuvo už 20 eurų.“ – pasakoja dr. S. Kareiva.

„Tai, ką matome svetainėje virs.lt – mūsų pačių surinkti aviaciniai duomenys, kuriuos vėliau pateikiame į „Flight radar“, „ADSB exchange“, „Radarvirtuel“ ir kitas platformas, o jos savo ruožtu tikrina duomenų teisingumą ir juos agreguoja jau savo nuožiūra. Šiuos duomenis analizuojame ir patys. Pavyzdžiui, po „Ryanair“ incidento 2021 metais stebėjome, ar įskrendantys į Lietuvą orlaiviai laikosi ribojimo aplenkti Baltarusijos oro erdvę. Kai patys renkame ir disponuojame duomenimis, juos analizuoti labai lengva“, – antrina projekto autorius ir VU radijo klubo narys Vilius Bilinkevičius.

Pasak radijo mėgėjų, reikia pastebėti, kad kai kurie ypatingos svarbos orlaiviai – pavyzdžiui „Air Force One“ (šaukinys „AF1“) – arba kariuomenės oro pajėgos savo koordinačių viešais radijo dažniais neperduoda. Tačiau pritaikius mokykloje įgytas trianguliacijos žinias, entuziastai nesunkiai nustato šių orlaivių buvimo vietą vien pagal perduodamo signalo stiprumą (angl. multilateration).

Taip pat daug svarbios papildančios informacijos galima išgirsti ir viešais aviacinio ryšio balso radijo kanalais, kurių civilinis pasiklausymas yra vienas iš aviacijos stebėjimo elementų. Labiausiai šią savaitę apkrauti ryšio kanalai Vilniaus regione buvo 118,2 MHz AM („Vilnius Tower“) bei 133,3MHz AM („Vilnius Control“) kanalai. Neturintiems AM radijo imtuvo, šių skrydžių valdymo pašnekesių galima pasiklausyti svetainėje liveatc.net.

„Pirmadienį oro erdvėje stebėjome labai daug įvairių orlaivių, kurių koordinavimas oro navigacijai turėjo būti tikras galvos skausmas – Vilniaus oro uoste skubėjo pakilti ir leistis paskutiniai atostogų užsakomieji reisai, aplink Vilniaus oro erdvę suko ratus Lietuvos pasienieičių sraigtasparnis ir tuo pat oro uoste leidosi įvairiausi NATO viršūnių susitikimo svečiai. Žemėlapyje tai atrodė vienaip, tačiau iš skrydžių valdymo centro operatorių balsų radijo eteryje buvo galima susidaryti žmogišką vaizdą apie tai, kaip atrodo šis sunkus ir be galo atsakingas darbas.“ – apibendrina dr. Simonas Kareiva.

Pasiklausyti Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centro pokalbių galite internetu.

Informacija apie virs.lt projekto surinktus duomenis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.