Sparčiausiai pasaulyje šylančiame žemyne 2022 m. buvo užfiksuota karščiausia vasara per visą istoriją – nes šalis užklupo alinančios karščio bangos, pasėlius alinančios sausros ir niokojantys miškų gaisrai.
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė apie neįprastai didelį mirčių per vasarą skaičių – tačiau tiesiogiai su karščiu susijusių mirčių skaičius anksčiau nebuvo įvertintas.
Tyrėjų grupė išnagrinėjo 2015–2022 m. duomenis apie temperatūrą ir mirtingumą 823 regionuose 35 Europos šalyse, kuriuose iš viso gyvena 543 mln. žmonių.
Barselonos pasaulinės sveikatos instituto ir Prancūzijos sveikatos tyrimų instituto INSERM tyrėjai naudojo modelius, kad kiekviename regione kiekvienai 2022 m. vasaros savaitei numatytų su temperatūra susijusių mirčių skaičių.
Jie apskaičiavo, kad nuo praėjusių metų gegužės 30 d. iki rugsėjo 4 d. dėl karščio mirė 61 672 žmonės, rašoma žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime.
Tyrime teigiama, kad vien dėl ypač intensyvios liepos 18–24 d. savaitės karščio bangos mirė daugiau kaip 11 600 žmonių. „Tai labai didelis mirčių skaičius“, – sako INSERM mokslininkas ir vienas iš tyrimo autorių Hichamas Achebakas.
Pažeidžiamiausi – moterys ir vyresni nei 80 metų asmenys
Tyrime teigiama, kad praėjusiais metais Prancūzijoje buvo užfiksuotas didžiausias karščio padidėjimas, palyginti su ankstesniu vasaros vidurkiu – 2,43 laipsnio Celsijaus.
Nedaug nuo jos atsiliko Šveicarija – 2,30 C°, Italija – 2,28 C° ir Vengrija – 2,13 C°. Italijoje dėl karščio žuvo daugiausia žmonių – 18 010, Ispanijoje – 11 324, Vokietijoje – 8 173.
Tyrime teigiama, kad daugiausia mirė vyresni nei 80 metų žmonės. Analizėje teigiama, kad apie 63 proc. dėl karščio mirusių žmonių buvo moterys. Skirtumas dar labiau išryškėjo vyresniems nei 80 metų, kai moterų mirtingumas buvo 27 proc. didesnis nei vyrų.
Ankstesni tyrimai parodė, kad Europa šyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. Nors nuo XIX a. vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 C, pernai Europoje buvo maždaug 2,3 C karščiau nei priešindustriniais laikais.
Naujajame tyrime apskaičiuota, kad jei nebus imtasi priemonių apsaugoti žmones nuo kylančios temperatūros, iki 2030 m. Europoje kiekvieną vasarą dėl karščio vidutiniškai mirs daugiau kaip 68 000 žmonių.
Iki 2040 m. vidutiniškai bus daugiau kaip 94 000 su karščiu susijusių mirčių, o iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau kaip 120 000, sako mokslininkai.
„Šios prognozės grindžiamos dabartiniu pažeidžiamumo lygiu ir būsima temperatūra, – teigia H.Achebakas. – Jei imsimės labai veiksmingų priemonių, šį pažeidžiamumą galima sumažinti“.
Parengta pagal „Science Alert“.
