Karjerą pradedančiai Kelno universiteto (Vokietija) tyrėjų komandai pavyko iššifruoti raštą, kuris mokslininkus glumino daugiau nei 70 metų – vadinamąjį „nežinomąjį Kušano raštą“. Kelerius metus Svenja Bonmann, Jakobas Halfmannas ir Natalie Korobzow tyrinėjo urvuose rastų užrašų nuotraukas, taip pat rašmenis ant dubenų ir molinių puodų iš įvairių Centrinės Azijos šalių – kad tinkamai sudėliotų dėlionės dalis.
2023 m. kovo 1 d. Tadžikistano Respublikos mokslų akademijos internetinėje konferencijoje jie pirmą kartą paskelbė apie dalinį nežinomo Kušano rašto iššifravimą. Šiuo metu įmanoma perskaityti apie 60 proc. ženklų, o grupė stengiasi iššifruoti likusius. Išsamus iššifravimo aprašymas dabar paskelbtas žurnale „Transactions of the Philological Society“.
Naujas atradimas lėmė proveržį
Nežinomas Kušano raštas – tai rašto sistema, kuri buvo naudojama Centrinės Azijos dalyse maždaug nuo 200 m. pr. m. e. iki 700 mūsų eros metų. Jį galima sieti tiek su ankstyvosiomis Eurazijos stepių klajoklių tautomis – pavyzdžiui juèzhī – tiek su valdančiąja Kušano dinastija. Jų įkurta Kušano imperija be kita ko buvo atsakinga ir už budizmo plitimą Rytų Azijoje. Jie taip pat kūrė monumentalią architektūrą ir meno kūrinius.
Iki šiol žinoma keliasdešimt daugiausia trumpų užrašų, kurių dauguma yra kilę iš dabartinių Tadžikistano, Afganistano ir Uzbekistano valstybių teritorijos. Taip pat yra ilgesnis trikalbis įrašas, kurį XX a. septintajame dešimtmetyje prancūzų archeologai rado Dašt-i Nāwur vietovėje Afganistane: ant riedulio 4320 m aukštyje ant Karabajaus kalno, maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Kabulo.
Ši rašto sistema buvo žinoma nuo XX a. šeštojo dešimtmečio, tačiau niekada nebuvo sėkmingai iššifruota. 2022 m. Almosi tarpeklyje šiaurės vakarų Tadžikistane, maždaug už 30 km nuo sostinės Dušanbė, uoloje buvo rasta trumpas dvikalbis įrašas, iškaltas uoloje. Be paslaptingojo Kušano rašto, ten pat buvo dalis jau žinomos baktrų kalbos.
Šis atradimas paskatino kelis mokslininkus vėl bandyti iššifruoti raštą, nepriklausomai vienas nuo kito. Galiausiai Kelno universiteto lingvistams pavyko iš dalies iššifruoti rašto sistemą, bendradarbiaujant su tadžikų archeologu daktaru Bobomullo Bobomullojevu, kuris prisidėjo prie dvikalbio įrašo atradimo ir dokumentavimo.
Sėkmė praėjus 200 metų po Egipto hieroglifų iššifravimo
Komanda taikė metodiką, pagrįstą tuo, kaip praeityje buvo iššifruoti nežinomi raštai, t. y. egiptiečių hieroglifai (naudojant Rozetės akmenį), senovės persų dantiraštis arba graikų linijinis B raštas: remdamiesi žinomu Tadžikistane rasto dvikalbio užrašo (baktrų ir nežinomojo Kušano rašto) ir trikalbio užrašo iš Afganistano (gandharų arba vidurinių indoarijų, baktrų ir nežinomojo Kušano rašto) turiniu, S.Bonman, J.Halfmanas ir N.Korobzow galėjo palaipsniui daryti išvadas apie rašto ir kalbos tipą.
Galiausiai proveržį leido padaryti karališkasis vardas Vema Takhtu, kuris buvo aptiktas abiejuose baktrų paraleliniuose tekstuose, ir titulas „Karalių karalius“, kurį buvo galima identifikuoti atitinkamose nežinomo Kušano rašto dalyse. Ypač titulas pasirodė esąs geras pagrindinės kalbos indikatorius. Žingsnis po žingsnio, naudodamiesi baktrų lygiagrečiuoju tekstu, kalbininkai galėjo analizuoti tolesnes ženklų sekas ir nustatyti atskirų ženklų fonetines vertes.
Raktas į geresnį Kušano kultūros supratimą
Pasak tyrėjų grupės, Kušano raštu užrašyta visiškai nežinoma Viduriniojo Irano kalba, kuri nėra tapati nei baktrų kalbai, nei kalbai, žinomai kaip chotanų sakų kalba, kuria kadaise buvo kalbama vakarų Kinijoje. Tikėtina, kad ši kalba užima vidurinę vietą šių kalbų raidoje. Tai galėjo būti arba šiaurinės Baktrijos (dabartinio Tadžikistano teritorijos dalyje) nusistovėjusių gyventojų kalba, arba tam tikrų klajoklių tautų iš Vidinės Azijos (juèzhī), iš pradžių gyvenusių šiaurės vakarų Kinijoje, kalba.
Tam tikrą laiką ji, matyt, buvo viena iš oficialiųjų Kušano imperijos kalbų greta baktrų, gandharų / vidurinės indoarijų kalbos ir sanskrito. Kaip preliminarų pavadinimą naujai identifikuotai iranėnų kalbai apibūdinti mokslininkai siūlo terminą „eto-tocharų kalba“.
Mokslininkų grupė, glaudžiai bendradarbiaudama su tadžikų archeologais, planuoja būsimas tiriamąsias keliones į Vidurinę Aziją, nes tikimasi rasti naujų užrašų, o perspektyvių potencialių vietovių jau aptikta.
„Mūsų iššifruotas šis raštas gali padėti geriau suprasti Vidurinės Azijos ir Kušano imperijos kalbą bei kultūros istoriją – panašiai kaip Egipto hieroglifų ar majų glifų iššifravimas padeda suprasti senovės Egipto ar majų civilizaciją“, – apibendrina pagrindinė tyrimo autorė Svenja Bonmann.
Parengta pagal Phys.org
